Judita Džežulskienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis, II dalis
II gimnazijos) klasė
10
Judita Džežulskienė
Vilnius
Lietuvių
kalba
Vadovėlis 10 (II gimnazijos) klasei
II dalis
Judita Džežulskienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis 10 (II gimnazijos) klasei, II dalis
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
(Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, 2024-12-20 Nr. S2-281 (6.1)
Vertintojos: mokytoja metodininkė Kristina Nugarienė (Vilniaus lietuvių namai),
vyresnioji mokytoja Jolita Šalomskienė (Vilniaus privati gimnazija),
mokytoja ekspertė Asta Valentienė (Kauno Palemono gimnazija)
Projekto vadovas Andrius Brazdžius
Redaktorė Elona Makselytė
Korektorė Erika Rimkutė
Dizainerė ir dailininkė Asta Puikienė
Viršelio dizainą kūrė Nastassia Navitskaya
ISBN 978-609-470-258-7
© Judita Džežulskienė, 2024
© „Baltos lankos Klett“, 2024
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu,
viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiute-
rių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą
ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip per-
duoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstai-
gose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar
asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar pada-
ryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose
terminaluose tų įstaigų patalpose.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų
informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Išleido leidykla UAB „Baltos lankos Klett“
Gedimino pr. 28, 01104 Vilnius
+370 5 208 0358
vadoveliai@elankos.lt
www.baltulankuvadoveliai.lt
Pirmas leidimas 2024
Lietuvių
kalba
Vadovėlis 10 (II gimnazijos) klasei
II dalis
Turinys
IV. ŽODŽIŲ DARYBA IR FORMŲ DARYBA .......................................................................7
1. Žodžių daryba ir formų daryba .................................................................................8
2. Priesagų vediniai ........................................................................................................16
3. Priešdėlių vediniai ir dūriniai ..................................................................................22
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................26
V. MORFOLOGIJA IR RAŠYBA .........................................................................................29
1. Kalbos dalių funkcijos sakinyje ...............................................................................30
2. Galūnių rašyba ...........................................................................................................38
3. Taisyklinga vardažodžių formų vartosena .............................................................44
4. Taisyklinga dalyvių, padalyvių ir pusdalyvių vartosena .....................................50
5. Taisyklinga veiksmažodžių formų vartosena ir prieveiksmiai ...........................56
6. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................62
VI. SINTAKSĖ IR SKYRYBA ................................................................................................ 67
1. Vientisiniai sakiniai, jų skyryba ...............................................................................68
2. Sudėtiniai sakiniai, jų skyryba ..................................................................................78
3. Mišrieji sudėtiniai sakiniai, jų skyryba ...................................................................86
4. Sintaksinis sakinių nagrinėjimas .............................................................................92
5. Sakinio dalių ir sakinių skyryba ........................................................................... 102
6. Tiesioginė ir netiesioginė kalba ............................................................................ 112
7. Citatos, jų skyryba ................................................................................................... 120
8. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ........................................................... 126
Šaltinių sąrašas ........................................................................................................... 140
IV
Žodžių daryba
ir formų daryba
1. Žodžių daryba ir formų daryba
2. Priesagų vediniai
3. Priešdėlių vediniai ir dūriniai
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas
e-lankos.lt/epiy
Žodžių daryba
ir formų daryba
MOKYMOSI TIKSLAI
• Aptarsite žodžių darybos ir formų darybos dėsningumus.
• Įtvirtinsite sudėtingesnius išvestinių žodžių rašybos atvejus.
STEBIME
Perskaitykite mintis apie drąsą ir atsakykite į klausimus,
atlikite užduotis.
Baimė yra drąsos stoka. Drąsa – viena iš pamatinių žmogiškųjų dorybių, ant kurių kaip
ant vyrių laikosi durys. Žmogus tampa žmogumi tik praktikuodamas pamatines išminties,
saiko, drąsos ir teisingumo dorybes. Būtent todėl šios dorybės vadinamos kardinaliomis1.
Drąsos reikia viešai ginant savo įsitikinimus. Ir nereikia būti bebaimiam. Pakanka dory-
bių priešnuodžio, palaikančio žmogų gyvenimo kelyje. Te sau slepiasi bailiai po egoizmo
kiautu, o drąsieji tetampa gerbiamais žmonėmis.
(Pagal Eligijų Dzežulskį-Duonį)
1 Kardinalus (lot. cardo – durų vyris; ašis) – pagrindinis, svarbiausias, esmingiausias.
ŽODŽIŲ DARYBA IR FORMŲ DARYBA
1. Perskaitykite apibrėžtis ir pasakykite, kuri iš jų nusako šaknį, priešdėlį, priesagą ir
galūnę.
A Žodžio dalis, esanti prieš šaknį ir keičianti jos reikšmę.
B Kintamoji žodžio dalis, kuri rodo ryšį su kitais žodžiais.
C Žodžio dalis tarp šaknies ir galūnės, keičianti šaknies reikšmę ir parodanti, kuriai
kalbos daliai priklauso žodis.
D Bendroji giminiškų žodžių dalis, prie kurios prisijungia kitos reikšminės žodžio da-
lys ar kita šaknis.
2. Remdamiesi užduoties pavyzdžiu suskaidykite paryškintus žodžius reikšminėmis žo-
džio dalimis ir jas apibūdinkite. Kuriame žodyje yra sangrąžos dalelytė?
Pavyzdys: be-si-darb-uoj-ant-is
REIKŠMINIŲ ŽODŽIO DALIŲ SUTARTINIAI ŽENKLAI
Ženklas
Reikšmė
šaknis
priešdėlis
priesaga
galūnė
sangrąžos dalelytė
jungiamoji balsė
3. Kurie paryškinti žodžiai neturi reikšminių žodžio dalių?
KETVIRTAS SKYRIUS
10
AIŠKINAMĖS
Pagal sudėtį žodžiai yra dvejopi: vieni yra skaidūs, turi daugiau negu vieną
reikšminę dalį, o kiti reikšminių dalių neturi ir yra neskaidūs.
ŽODŽIAI PAGAL SUDĖTĮ
Skaidieji žodžiai
Neskaidieji žodžiai
Turi daugiau negu vieną reikšminę dalį
Reikšminių dalių neturi
šaldo, šaldiklis, šaldytuvas, šaltis, sušalo,
peršalo, šaltkrepšis, šaltibarščiai
gal, kad, mat, už, iš, o, ačiū, dar, pagal, iki,
palei, tuoj, ša, šu šu šu
Pagrindinė skaidžiųjų žodžių dalis yra šaknis. Prie jos gali jungtis kita reikšminė dalis
arba kita šaknis.
Neišvestinius žodžius sudaro tik šaknis ir galūnė, o išvestiniai žodžiai turi ir kitų reikš-
minių žodžio dalių. Prie pamatinio žodžio prijungę priešdėlį, priesagą, galūnę ar kitą šaknį,
galime padaryti naujų žodžių, kurie vadinami darinias. Iš vieno pamatinio žodžio stalas
padarome vedinius pastalė, staliukas, stalius, o iš dviejų – dūrinį stalviršis. Tokie naujų
žodžių gausinimo būdai vadinami žõdžių darýba.
Tačiau ne visada prie šaknies pridėję tam tikras prie-
sagas arba pakeitę galūnes padarome naujų žodžių. Neretai
taip mes tik pakeičiame žodžio formą – laiką, rūšį ar kitą
gramatinę reikšmę (eiti – eidavo, eis, einant, einantis, ėjęs,
einamas). Tokius naujų išvestinių žodžio formų sudarymo
būdus vadiname fòrmų darýba.
Žodžio reikšminės dalys
Af iksai
Priešdėlis
Sangrąžos dalelytė
Priesaga (darybos, kaitybos)
Galūnė (paprastoji, įvardžiuotinė)
Šaknis
11
Rašant svarbu suvokti žodžių sudėtį ir darybą. Skaidy-
mas žodžio dalimis paaiškina, kodėl to paties žodžio dariniai
ar išvestinės formos rašomos skirtingai: kliūtis (padaryta iš
kliūti), kliuvinys (padaryta iš kliuvo); šąlantis (išlaiko esamojo
laiko šaknį šąla), sušalęs (išlaiko būtojo kartinio laiko šaknį
sušalo), šalna (padaryta iš šalti).
Pakartokite išvestinių žodžių rašybos taisykles.
IŠVESTINIŲ ŽODŽIŲ DARYBA IR RAŠYBA
Darybos
priemonė
Pamatinė
forma
Pavyzdys
Pastaba
Priesaga
Daiktavardis dalyti, dalija, dalijo – dalys;
rūdyti, rūdija, rūdijo – rūdys;
skiepyti, skiepija, skiepijo –
skiepai
Priesaginių veiksmažodžių
su -yti, -ija, -ijo ilgasis balsis
galimas tik bendratyje ar iš
jos padarytose formose.
Veiksma-
žodžio
esamasis
laikas
esantis (esąs), esamas,
esant – esu
Esamojo laiko veikiamosios ir
neveikiamosios rūšies dalyvis,
padalyvis išlaiko šaknį.
Veiksma-
žodžio
bendratis
griūtis – griūti,
kliūtis – kliūti
Vedinių priesagos prasideda
priebalse.
būtas – būti
Būtojo kartinio laiko nevei-
kiamosios rūšies dalyvis išlai-
ko šaknį.
būdavęs, būdavus – būti
Būtojo dažninio laiko veikia-
mosios rūšies dalyvis, padaly-
vis išlaiko šaknį.
dalys – dalyti,
išlįs – išlįsti,
tūps – tūpti,
įgris – įgristi
Būsimojo laiko trečiasis
asmuo išlaiko pamato balsį.
Išimtis – dviskiemenių
veiksmažodžių šaknys su
-ūti, -yti: grius – griūti,
lis – lyti, bet: siūs, vys.
būsiantis (būsiąs), būsimas,
būsiant – būti
Būsimojo laiko veikiamosios
ir neveikiamosios rūšies daly-
vis, padalyvis išlaiko šaknį.
būdamas – būti
Pusdalyvis išlaiko šaknį.
ŽODŽIŲ DARYBA IR FORMŲ DARYBA
KETVIRTAS SKYRIUS
12
Veiksma-
žodžio
būtasis
kartinis
laikas
griuvėsiai – griuvo,
kliuvimas – kliuvo
Vedinių priesagos prasideda
balse.
buvus – buvo
Būtojo kartinio laiko veikia-
mosios rūšies dalyvis, padaly-
vis išlaiko šaknį.
Galūnė
buvęs – buvo
dūžis – dužo, kyšis – kišo,
brydė – brido
Galūnių -is, -ė vediniai turi
pailgėjusią šaknies balsę.
sąjūdis – sujudo, santykis –
sutiko, atkrytis – atkrito,
atodūsis – atsiduso,
įmygis – įmigo, nuotykis –
nutiko, posūkis – pasuko,
bet: nuosmukis / nuosmūkis –
nusmuko
Galūnės -is vediniai su kartais
pakitusiu pamatinio žodžio
priešdėliu są-, san-, at-, ato-,
į-, nuo-, po- turi pailgėjusią
šaknies balsę.
Dvi
šaknys
lentpjūvė – pjovė,
vandensvydis – sviedė,
galvosūkis – suko,
bet: senbuvis – buvo
Antrasis dėmuo gali turėti
pailgėjusią balsę.
Priešdėlis
Veiksma-
žodis
įeiti, įeina, įėjo – eiti, eina, ėjo
Nosinė balsė priešdėlyje į-.
ĮTVIRTINAME
1. Pasakykite žodį, kuriuo remdamiesi paaiškintumėte išvestinio žodžio rašybą.
Sukirmys – kirmėlė, kirmyti; dalijamas – dalis, dali-
ja; ryjantis – ryja, rijo; atkeršijęs – keršijo, kerštas; surū-
dijęs – rūdys, rūdijo; palis – palijo, lyti; susiūs – susiūti,
susiuvo; pamatys – pamatyti, pamato; griūsiąs – griūti,
grius; pargrius – griūti, pargriūsiąs; siųstas – siūti, siųs-
ti; padalijimas – dalyti, dalijo; kliuvinys – kliūti, kliuvo;
kliūtis – kliūti, kliuvo; siųstuvas – siųsti, siuntė; sąsiu-
vinis – susiuvo, siuvinys; sąnašos – sunešė, našus; sąrė-
mis – surėmė, rėmas; sambūris – subūrė, būrys; sankir-
ta – sukirto, kirtimas; įgūdis – įgusti, įgudo; kraujospū-
dis – kraujas, spūstis, spaudė; perrėkė – rėkė, aprėkia;
perrašė – rašė, įrašė.
13
2. Persirašykite žodžių junginius ir įrašykite praleistas u arba ū raides.
Sužymėjo tr_kumus, grįžo iš si_vyklos, apvoliokite dži_vėsiuose, netikėtas nuosm_kis,
didėja pasi_la, pakvietė į pob_vį, blogos b_klės, pasigirdo atod_sis, ypatingas k_rinys ir jo
k_rėjas, keistai s_k_riuojantis vanduo, sur_dijęs dviratis, nut_pęs paukštis, nesiliovė krau-
jopl_dis, sud_žusi vaza, d_žtantys indai, vanduo atsl_gs, vanduo išdži_s, vėjas vis dar p_s,
lapai sup_s, mašinos nebe_š.
ŽODŽIŲ DARYBA IR FORMŲ DARYBA
3. Persirašykite žodžių junginius ir įrašykite praleistas i, į arba y raides.
Gelbėjo per potv_nį, pilies g_nėjai, lydi tik pag_rimai, gr_žta atgal, atliko t_rimus,
netikėtas įv_kis, priplaukė išk_šulį, padėjo jūroje esantys šv_turiai, _ėjimas į pastatą,
atsirado ž_nys, dal_damas duoną, _spūdingi pasiekimai, jiems besiginč_jant, jei nuviln_tų
džiaugsmo banga, ž_lantys plaukai, t_riamas žvilgsnis, sk_namas vaisius, _prastas reiškinys,
g_ndamas šalį.
KETVIRTAS SKYRIUS
14
APIBENDRINAME
4. Raiškiai perskaitykite tekstą apie Briuselyje esančios Europos mokyklos moksleivius ir
atlikite užduotis.
Šiuo metu auga jaunoji* karta, kalbanti mažiausiai dviem kalbomis ir palaikanti ben-
dros Euròpos idėjas. Tai Europos mokykloje* besimokantys* moksleiviai*, suvaž_v_ į Briù-
selį iš daug_lio šalių. Daug_usia čia mokosi Europos Sąjungos institucijose dirbančių tar-
nautojų* vaikai.
Ką Briùselyje gyvenantys vaikai laiko vertingu dalyku? Ogi pirmiausia jie siekia įgyti
visapusišką* i_silavinimą*. Moksleiviams svarbu nuo mažų dienų neb_ti varžomiems vi-
sokiausių įgr_susių nusistatymų* ir _sigalėjusių prietarų, galų gale sukeliančių tik kli_čių
ir sunkiai numaldomą priešiškumą. Moksleiviai siek_ pažinti vis_, kas yra didu ir svarbu
įvairi_se kultūrose. Jie didžiuoj_si laikinai paliktomis vietomis, bet užauga europiečiais*,
norinčiais t_sti pradėtus tėvų darbus ir kurti vieningą* bei kl_stinčią Europą.
Žinoma, moksleivių tarpusavio* sant_kiai ne visada ideal_s. Kartais pasitaiko ginčų.
Bet čia, Europos mokykloje, pagal skirtingas tradicijas užaugę ir įvairias paži_ras įgiję vai-
kai bendrauj_ ne pagal tautinius* pož_mius. Jie noriai dalijasi draugyste*.
4.1. Persirašykite tekstą ir įrašykite praleistas raides.
4.2. Parašykite paryškintų veiksmažodžių tris pagrindines formas – bendratį, esamojo ir
būtojo kartinio laiko trečiąjį asmenį. Kaip padarytos išvestinės veiksmažodžių formos?
4.3. Nustatykite žvaigždute pažymėtų žodžių sudėtį: šaknį, priesagą, priešdėlį, galūnę,
sangrąžos dalelytę.
15
ŽODŽIŲ DARYBA IR FORMŲ DARYBA
5. Paprašykite, kad draugas ar draugė iš pamokos medžiagos, pateiktos vadovėlyje, pa-
rinktų ir jums padiktuotų penkiolika žodžių junginių su sudėtingos rašybos išvestiniais
žodžiais. Įsivertinkite, ar labai gerai, ar pakankamai gerai, ar ne visai gerai rašote.
16
Priesagų vediniai
MOKYMOSI TIKSLAI
• Mokysitės norminės kai kurių priesagų vedinių darybos.
• Gilinsite supratimą apie priesagų vedinių vartojimą.
STEBIME
Perskaitykite pateiktus terminus ir jų apibrėžtis. Atlikite užduotis.
Apdraustàsis – asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas
privalo mokėti draudimo išmoką (angl. insured person).
Draudžiamàsis vykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus
draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (angl. insured event).
Draudė́jas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo,
arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo su-
tartį su draudiku (angl. policyholder).
Draudkas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą
(angl. insurer).
Draudmo apsaugà – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus
draudžiamajam įvykiui (angl. insurance coverage).
1. Paanalizuokite pateiktus terminus. Nustatykite jų vartojimo sritį (žr. Lietuvos Respub-
likos terminų banką). Apibūdinkite jų sudėtį: kurie terminai yra vientisiniai (vienažo-
džiai) ir kurie sudėtiniai (keliažodžiai). Įvardykite jų reikšmę: kurie terminai yra asmenų
pavadinimai, o kurie – veiksmų pavadinimai.
2. Nustatykite, iš kurių žodžių padaryti melsva spalva pažymėti vediniai. Apibūdinkite jų
darybos būdą (priešdėlių, priesagų, galūnių).
3. Žalsva spalva pažymėtus žodžius apibūdinkite darybos požiūriu. Kokia jų gramatinė
forma?
4. Pasvarstykite, kodėl specialistams būtina aiškiai apibrėžti, ką reiškia kiekvienas
terminas.
17
PRIESAGŲ VEDINIAI
AIŠKINAMĖS
Dauguma lietuvių kalbos žodžių yra dariniai. Naujų žodžių padarome pridė-
dami priesagas, priešdėlius, keisdami galūnes ir sudurdami kelis žodžius.
Pagal tai, kaip žodžiai padaromi, skiriami žodžių darybos būdai. Pats populiariausias yra
priesaginis darybos būdas. Kartais žodžių padarome ir mišriuoju būdu: prieš-rūk-inis (-ė)
(: rūkas), į-žem-inti (: žemė).
PAGRINDINIAI ŽODŽIŲ DARYBOS BŪDAI
Vedyba
Dūryba
Žodžių darymas iš vieno pamatinio žodžio,
pridedant priešdėlį, priesagą ar galūnę
Žodžių darymas
suduriant du pamati-
nius žodžius
Priešdėlių
Priesagų
Galūnių
iš- + drįsti = išdrįsti
pa- + lang-as = palangė
gydy-ti + -tojas,
-toja = gydytojas,
gydytoja
perėj-o + -a =
perėja
greit-as, -a + -is =
greitis
turg-aus + viet-a =
turgavietė
kupr-a + nugar-a =
kupranugaris
Kalbos normų požiūriu ne visi dariniai bendrinėje kalboje vartojami tinkamai. Reikėtų
atkreipti dėmesį į kai kurias priesagas, kurios kartais parenkamos netaisyklingai.
Daiktãvardžiai su priesagomis -ėjas (-a), -tojas (-a) varto-
jami tik asmenims įvardyti: kirpėja ir masažuotojas atostogauja,
siuvėjas ir braižytoja yra išvykę. Todėl kalbos klaida laikomi šių
priesagų vediniai daiktų pavadinimams nusakyti. Įrankių, darbo
priemonių, medžiagų pavadinimai daromi su priesagomis -iklis,
-yklė, -uoklis, -tuvas: imkite dėmių valiklį, pirkome braižyklę, suge-
do masažuoklis, naudokite keltuvą su perjungikliu, pakeiskite van-
dens rinktuvą.
Lietuvių kalbos žodžiai
Dariniai
Paprastieji
KETVIRTAS SKYRIUS
18
Daiktavardžiai su priesagomis -ietis (-ė) vartojami asme-
nims pagal kilmo ar gyvenamąją vietą įvardyti: vilnietis (-ė),
ukrainietis (-ė), šiaurietis (-ė) ir daromi iš daiktavardžių. Bendri-
nėje kalboje vengtini asmenų ar kitų gyvų būtybių pavadinimai
su priesaga -ietis (-ė) iš būdvardžių. Geriau vartoti įvardžiuoti-
nę formą ar kitas priesagas: blogasis (-oji), bloguolis (-ė), blogi-
šius, (-ė), blogiukas (-ė), blogūnas (-ė), gerasis (-oji), geruolis (-ė),
gerutis (-ė). Kai norima pabrėžti regiono ar šnektų savitumą,
vartojama priesaga -iškis (-ė): plg. kaunietis – Kaũno miesto
gyventojas ir kauniškis – kilęs iš Kauno apylinkių, šiaulietis ir
šiauliškis. Reikėtų vengti priesagos vedinių iš valstybių pavadi-
nimų su priesaga -ija ir rinktis tradicinius: latvis (-ė), danas (-ė),
kinas (-ė).
Bdvardžiai su priesaga -inis (-ė) turi labai daug reikš-
mių. Vediniai gali nusakyti daikto ypatybę pagal medžiagą, lai-
ką, paskirtį, vietą: odinis paltas, rytinė kava, arbatinis šaukštelis,
kišeninis laikrodis. Daugelį priesagos -inis (-ė) vedinių galima
pakeisti atitinkamos reikšmės daiktãvardžio kilmininkù: auk-
sinis žiedas – aukso žiedas. Dar dažni būdvardžiai su priesaga
-iškas (-a): vaikiškas filmas, šventiška nuotaika, klajokliškas gyve-
nimas.
Palyginkite, kada vartojami priesagų -inis (-ė), -iškas (-a)
būdvardžiai ir daiktavardžio kilmininkas.
PRIESAGINIŲ BŪDVARDŽIŲ IR DAIKTAVARDŽIO KILMININKO VARTOJIMO PAVYZDŽIAI
Daiktavardžio
kilmininkas
Priesagos -inis (-ė)
būdvardis
Priesagos -iškas (-a)
būdvardis
Požymiui pagal
priklausymą reikšti
Esminei arba rūšinei
ypatybei reikšti
Paviršiniam panašumui ar būdingai
pamatiniu žodžiu pasakyto objekto
ypatybei reikšti
Sporto komentatorius
Pieno kokteilis
Buities prekės
Grakijos sala
Mokslo sritis
Sportinė apranga
Pieninis šokoladas
Buitinis stilius
Graikiniai riešutai
Mokslinis stilius
Sportiškas žmogus
Pieniška bandelė
Buitiškas sprendimas
Graikiškas jogurtas
Moksliškas pasakymas
19
Kartais priesagų -inis (-ė), -iškas (-a) būdvardžiai ir daik-
tavardžio kilmininkas gali būti vartojami sinonimiškai. Tokiais
atvejais geriau rinktis kilmininką: nuotykinis / nuotykių romanas,
pavasarinės / pavasario gėlės; moteriškas / moters balsas, gyveni-
miška / gyvenimo patirtis. Tačiau kartais reikšmės visiškai skiriasi
ir daiktavardžio kilmininkas negali pakeisti priesaginio būdvar-
džio: šeiminė padėtis (ar vyras yra vedęs, moteris ištekėjusi) ir
šeimos padėtis.
Bendrinėje kalboje neteiktini dariniai su priešdėliu be- ir
priesaga -inis (-ė), vartotini dariniai tik su priešdėliu be-: bekon-
taktis (-ė), arba su priešdėliu ne- ir priesaga -inis (-ė): nekontak-
tinis (-ė).
Tarptautinius formantus -ij- ir -ik- dariniuose rekomenduojama praleisti: parapinis (iš
parap-ij-a), mechaninis (iš mechan-ik-a), nebent jų reikia dėl jau esamų kitos reikšmės žo-
džių: plg. klasikinis – priklausantis klasikai, sukurtas klasikų; klasinis – susijęs su tam tikra
visuomenės klase, jai būdingas; kolonijinis – susijęs su kolonija ir koloninis – turintis kolonos
pavidalą. Vengtini dariniai su tarptautiniais formantais -al-, -ar-, -at-, -yv-, -or- ir priesagomis
-inis (-ė), -iškas (-a): minimalinis minimalus, problematinis probleminis, ideališkas idealus,
alternatyvinis alternatyvus. Bet plg.: patriarchaliniai santykiai, memorialinis muziejus.
ĮTVIRTINAME
1. Remdamiesi pamatiniu žodžiu skliaustuose, padarykite vedinių.
1. Prietaisas telefonui įkrauti (krovė) – ................................. .
2. Žmogus, kuris krauna prekes (krovė) – ................................. .
3. Prietaisas išjungti (jungė) – ................................. .
4. Į kištukinį lizdą kišamas laidas ilginti (ilgina) – ................................. .
5. Žmogus, kuris betonuoja (betonuoti) – ................................. .
6. Skystis dažams skiesti (skiedė) – ................................. .
7. Aparatas, kuris skleidžia radijo bangas (skleisti) – ................................. .
8. Aparatas, kuris perjungia fazes (perjungė) – ................................. .
9. Įtaisas, kuris paleidžia (paleido) – ................................. .
10. Įtaisas, kuris jaučia temperatūrą (juto) – ................................. .
11. Medžiaga želdiniams tręšti (tręšė) – ................................. .
12. Medžiaga kvapams sugerti (gėrė) – ................................. .
PRIESAGŲ VEDINIAI
KETVIRTAS SKYRIUS
20
2. Iš pateiktų pamatinių žodžių sudarykite asmenų pavadinimus. Vieniems žodžiams tinka
priesaga -ietis, o kiti padaromi be jos. Paaiškinkite, ką reiškia šių asmenų pavadinimai.
Vìlnius, geras, Suvalkijà, pasienis, Namìbija, Ãzija, Kìnija, saugumas, bjaurus,
miestas, užsienis, Kaũnas, Pietų̃ Ãfrika, Portugãlija, kaimas, pilis, Austrãlija,
blogas, Naujóji Zelándija, Brazìlija.
3. Atskliauskite ir paaiškinkite savo pasirinkimą.
1. Šis garsus (psichologiškų, psichologinių)
romanų autorius vengdavo duoti interviu ži-
niasklaidai. 2. Baleto artisto šokis iki šiol pri-
simenamas kaip stiprus, kartu (psichologinis,
psichologiškas) ir labai artistiškas. 3. Klausyto-
jams patiko toks (moksliškas, mokslinis) gamtos
aiškinimas. 4. Ši sritis neturi (moksliško, moks-
linio) pagrindo. 5. Užsienietis, kuriam taikomas
(bevizinis, bevizis) įvažiavimas, turi teisę atvykti
į Lietuvõs Respùbliką. 6. Internetu galite užsi-
sakyti ir (belaidinės, belaidės) įrangos. 7. Šis mi-
krofonas yra (belaidinis, belaidis). 8. Įmonė ke-
tina kurti (beatliekines, beatliekes) vaisių, uogų
ir daržovių perdirbimo technologijas. 9. Prista-
tomas (bekontaktinis, bekontaktis) pulso ma-
tavimo metodas, naudojant internetinę vaizdo
kamerą. 10. Įmonė gali suteikti (beprocentinę,
beprocentę) paskolą.
4. Remdamiesi pamatiniu žodžiu skliaustuose, padarykite būdvardžių su priesaga
-inis (-ė).
1. Šis veikėjas primena (biblija) personažą, kuris kito akyje mato krislą, o savoje ne-
mato rąsto. 2. Rytoj vyks svarbus (diskusija) susitikimas. 3. Tai buvo išradingas (komedija)
pjesės pastatymas. 4. Tuomet buvo sudarytas (organizacija) komitetas. 5. Rastas senovinis
(keramika) indas. 6. Jos (kritika) žvilgsnis iškelia dar vieną klausimą. 7. Tai veikiau yra
21
apibendrintas (schema) brėžinio variantas. 8. Pateikėme projekto (tema) plano struktūrą.
9. Šią (klasika) muziką parašė kompozitorius, daug kalbėjęs apie visuomenės religinius,
(klasė) ir rasinius skirtumus. 10. Tai vienas iš didžiausių Perù miestų, kurio (kolonija) laikų
senamiestyje auga (kolona) medžiai.
APIBENDRINAME
5. Atskliauskite ir sudarykite taisyklingus žodžių junginius.
1. (Kosmetologinis, kosmetologijos) kabinetas.
2. (Garantinis, garantijinis) remontas.
3. Elektrinis oro (drėkintojas, drėkintuvas).
4. (Avarinė, avarijinė) situacija.
5. Dažų (tirpiklis, tirpintojas).
6. (Techninė, technikinė) apžiūra.
7. (Stoginės, stogų) dangos.
8. (Pieniškos, pieninės) dešrelės.
9. (Prezidentinė, prezidento) veikla.
10. (Parlamento, parlamentinės) derybos.
11. Automatinis (krautuvas, krovėjas).
12. (Bevielinis, bevielis) laidas.
13. (Stambiamolekulis, stambiamolekulinis) junginys.
14. (Katalikiška, katalikų) bendruomenė.
15. (Spalvinis, spalvotasis) kineskopas.
16. (Sviestiškas, sviestinis) kruasanas.
17. (Giluminis, gilusis) gręžinys.
18. (Ekspertų, ekspertinė) komisija.
19. (Nekontaktinis, bekontaktinis) bagažinės atidarymas.
20. (Bepilotinis, bepilotis) valdymas.
PRIESAGŲ VEDINIAI