Inga Gresienė, Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Saulius Žukas
Literatūra
Vadovėlis, II dalis
klasė
Inga Gresienė
Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė
Saulius Žukas
Vilnius
Literatūra
Vadovėlis 6 klasei
II dalis
Inga Gresienė, Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Saulius Žukas
Literatūra
Vadovėlis 6 klasei, II dalis
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
(Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, 2024-12-17 Nr. S2-267 (6.1)
Vertintojos: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Kristina Nugarienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Živilė Račkauskienė, lietuvių kalbos ir
literatūros vyresnioji mokytoja Jolita Šalomskienė
Projekto vadovė Erika Laumytė
Redaktorė Elona Makselytė
Korektorė Ieva Šidlauskaitė
Dizainerė ir maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė
Viršelio dizainerė Nastassia Navitskaya
Pirmas leidimas 2024
ISBN 978-609-470-218-1
© Inga Gresienė, 2024
© Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, 2024
© Saulius Žukas, 2024
© „Baltos lankos Klett“, 2024
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu,
viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiute-
rių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą
ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip per-
duoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstai-
gose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar
asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar pada-
ryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose
terminaluose tų įstaigų patalpose.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų
informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Išleido UAB „Baltos lankos Klett“
Gedimino pr. 28, 01104 Vilnius
tel. +370 5 208 0358
vadoveliai@elankos.lt
www.baltulankuvadoveliai.lt
Literatūra
Vadovėlis 6 klasei
II dalis
TURINYS
3 SKYRIUS. Nuotykiai ir nutikimai
1. Kodėl žmonės keliauja? ............................................................................8
Danielis Defo. „Robinzonas Kruzas“ (ištraukos) ........................................................8
Žiulis Vernas. „Aplink Žemę per 80 dienų“ (ištraukos) ...........................................46
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ (ištraukos) .............................................................64
Matas Šalčius. „Svečiuose pas 40 tautų“ (ištraukos) .................................................87
Antanas Poška. „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ (ištraukos) .........................................94
Vladas Vitkauskas. „Everestas – manoji lemtis“ (ištraukos) .................................... 101
2. Kai prievarta atsiduri kitur ................................................................. 111
Vytautas Jakelaitis. „Mokytojai ir mokiniai“ (ištraukos) ......................................... 111
Estera Haucig. „Bekraštė stepė“ (ištraukos) ............................................................ 116
Jurga Vilė ir Lina Itagaki. „Sibiro haiku“ (ištraukos) .............................................. 132
3. Fantastinės kelionės ..............................................................................147
Luisas Kerolis. „Alisa Veidrodžio karalystėje“ (ištrauka) ........................................ 147
Filipa Pirs. „Tomo vidurnakčio parkas“ (ištrauka) ................................................. 155
4. Bandymai išsiaiškinti paslaptis ............................................................165
Agata Kristi. „Pirmosios Puaro bylos. Džonio Veiverlio nuotykis“ ........................ 166
Įsivertiname ........................................................................................................... 178
Žodynėlis .............................................................................................................. 179
Literatūros šaltinių sąrašas ...................................................................................... 183
Iliustracijų šaltinių sąrašas ...................................................................................... 183
e-lankos.lt/oddm
Kodėl žmonės keliauja? Pasakų veikėjai į pasaulį iškeliauja ieškoti laimės ar turtų, na-
mai paliekami ir bėgant nuo ko nors, bet dažniausia kelionių priežastis – žmogaus smalsu-
mas, noras pažinti kitus kraštus, atrasti tai, kas dar nežinoma, mažai ištyrinėta. O sugrįžus
norima papasakoti kitiems apie savo kelionių atradimus.
Skaitydami šio skyriaus tekstus, su jų autoriais ir veikėjais nukeliausite į tolimas ar
artimesnes šalis, persikelsite ne tik iš vienos vietos į kitą, bet ir iš vieno laiko į kitą, iš tikro-
viško pasaulio į stebuklinį. Gilindamiesi į tekstus, patirsite įspūdingų nuotykių, susidursite
su sunkumais, pamąstysite, kodėl trokštama keliauti, ir net bandysite išaiškinti nusikaltimą.
Kai kurie iš pasakojimų tiesiog suteiks smagumo, atverdami duris į egzotiškus, viliojan-
čius, nepažintus kraštus, seniai praėjusius laikus, fantastinius pasaulius. Kiti – dokumentiš-
kai perteiks drąsių keliautojų patirtis. Dar kiti – parodys, kad net tuomet, kai ne savo noru
pakliūvi į, atrodytų, nepakeliamas, sudėtingas aplinkybes, gali rasti būdų išgyventi, suras-
ti, kas padeda sunkiomis akimirkomis, įvertinti tikrą draugystę ir pagalbą. Stebėsite, kaip
žmogus elgiasi, kokius sprendimus priima atsidūręs svetimoje ir jam pavojingoje aplinkoje.
Kelionėje nuolatos iškyla klausimų, ar žmogus bet kokiomis aplinkybėmis išlieka žmogumi,
ar jis sugeba užjausti, padėti kitiems.
Aptarti pagrindinius nuotykių literatūros bruožus.
Nusakyti grožinių ir negrožinių tekstų apie keliones skirtumus.
Paaiškinti, kas yra komiksas (grafinis romanas).
Aptarti veikėjų elgesį susidūrus su sunkumais ir įveikiant kliūtis.
Paaiškinti, kaip veikėjų priimti sprendimai keičia juos pačius ir aplinką.
Sukurti skrajutę apie šalį, lankytiną objektą ar pan.
Ką turėtumėte išmokti?
Skyriaus įvadas
SKYRIUS
NUOTYKIAI IR
NUTIKIMAI
Kaip suprasti?
Núotykių literatūrà vadinami populiariosios literatūros tekstai, kuriuose pasakojama apie
realius arba pramanytus įvykius, vieno ar kelių veikėjų nuotykius – keliones į tolimas, egzotiškas
šalis, apie naujų žemių atradimą ir kita.
Tokio pobūdžio kūriniai labiausiai išpopuliarėjo XIX a., suklestėjus pramonei, technikai, ypač
laivininkystei, kai žmonės turėjo daugiau galimybių keliauti, atrasti ir pažinti naujus kraštus. Nuo-
tykių kūriniams būdinga intriguojantis įtemptas pasakojimas, netikėti posūkiai, nekasdieniškos
situacijos (pagrobimas, persekiojimas), paslaptys.
Nuotykių literatūra keičiasi, bet kai kas joje išlieka ir net kartojasi. Žymiajame Danieliaus Defo
romane „Robinzonas Kruzas“ susitelkiama į žmogaus galimybes ir pastangas išgyventi ypatingo-
mis sąlygomis. Žiulio Verno – vieno iš kelionių romanų pradininkų – kūriniuose susipina mokslas
ir fantazija. Nuo seno vaizduotę žadino pasakojimai apie susidūrimus su fantastinėmis būtybėmis
ir pan. Svarbus šio žanro literatūros bruožas, būdingas įvairių laikų pasakojimams apie keliones, –
žmogaus siekis prisijaukinti, sužmoginti aplinką, į kurią patenkama savo ar ne savo noru. Šios
temos nepraranda aktualumo ir šiuolaikinėje literatūroje, kine. Keičiasi veikėjai ir veiksmo aplinka,
bet klausimai visada lieka panašūs: kas yra žmoniškumas, draugystė, meilė, atjauta, pagalba sil-
pnesniajam, žmogaus gyvenimo tikslai ir prasmė.
3 skyrius. NUOTYKIAI IR NUTIKIMAI
Anglų rašytojas Danielis Defo (Daniel Defoe, 1660–
1731) nelankė jokio universiteto, bet buvo labai apsiskaitęs,
mokėjo ne vieną užsienio kalbą. Jis aktyviai darbavosi pre-
kybos ir žurnalistikos srityse, daug keliavo. Stambiausius
savo kūrinius parašė būdamas brandaus amžiaus, sukau-
pęs gyvenimo patirties. Žymiausia jo knyga „Robinzonas
Kruzas“ išėjo 1719 metais. Tais pačiais metais D. Defo parašė
ir savo garsiojo kūrinio tęsinį apie tolesnius Robinzono nuo-
tykius.
Nors nuotykių romanas „Robinzonas Kruzas“ buvo ra-
šomas suaugusiesiems, mokyklose jis skaitomas ir nagrinė-
jamas ne vieną šimtmetį, pagal jį sukurtas ne vienas kino
filmas. Įvairūs rašytojai šią knygą perrašė ją pratęsdami, papildydami, pritaikydami savo šalies ak-
tualijoms, pavyzdžiui, Simonas Daukantas apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“ parašė remda-
masis vokiečių autoriaus Joachimo Heinricho Kampės (Joachim Heinrich Campe, 1746–1818) knyga
„Robinzonas Jaunesnysis“, 1845 m. parašyta jaunimui.
Robinzonas Kruzas
(ištraukos)
D. Defo romanas „Robinzonas Kruzas“ dažnai pristatomas kaip vienas pirmųjų ir garsiausių nuotykių
romanų. Jis sukurtas pagal tikrus įvykius. Didžioji kūrinio dalis parašyta Robinzono dienoraščio forma –
taip stengtasi sukurti tikroviškumo įspūdį. Tačiau romane svarbu ne tik nuotykiai, bet ir žmogaus ieškoji-
mų kelias, jo kintantis santykis su savimi, gamta, žmonėmis, Dievu.
Skaitydami atkreipkite dėmesį į tai, ko siekia pagrindinis veikėjas, su kokiais sunkumais susiduria, kaip
vertina savo patirtis.
1 skyrius
1
Gimiau 1632 metais Jorko mieste, pasiturinčioje svetimšalių šeimoje, mano tėvas
buvo kilęs iš Brėmeno ir iš pradžių įsikūrė Halyje. Gerokai pralobęs iš prekybos, jis metė
savo verslą ir persikėlė į Jorką; ten vedė mano motiną iš garsios Robinzonų giminės – tai
labai sena to krašto šeima; mane irgi pavadino Robinzonu Kreicneriu, bet kadangi A㐱ngli-
joje įprasta iškraipyti svetimus žodžius, tai mus ėmė vadinti Kruzais; dabar mes ir patys
taip tariame ir rašome savo pavardę, mane visada taip vadino ir mano draugai.
1. KODĖL ŽMONĖS KELIAUJA?
Literatūra 6 klasei | 2 dalis
Aš turėjau du vyresnius brolius. Vienas jų buvo pulkininkas leitenantas Flandrijoje,
anglų pėstininkų pulke, kuriam kadaise vadovavo garsusis pulkininkas Lokhartas; šis bro-
lis žuvo kautynėse su ispanais prie Diunkerko. Kas ištiko antrąjį brolį – nieko nežinau,
kaip mano tėvas ir motina nežinojo, kas vėliau ištiko mane.
2
Kadangi buvau trečiasis šeimoje ir tėvai manęs nemokė jokio amato, tai mano galva
nuo pat jaunų dienų buvo pilna visokių svaičiojimų. Tėvas, kuris buvo jau labai senas,
suteikė man pusėtiną išsilavinimą, žinoma, kokį galima įsigyti mokantis namie ir lankant
kaimo mokyklą. Jis norėjo, kad būčiau teisininkas, bet aš svajojau tik apie jūrų keliones
ir šis mano troškimas buvo toks stiprus, jog paniekinau tėvo valią, – maža to, – panie-
kinau jo įsakymus, nepaisiau motinos ir draugų maldavimų bei įtikinėjimų; rodos, pati
prigimtis ir likimas mane stūmė į tuos vargus, kuriuos vėliau teko patirti.
Mano tėvas, protingas ir prityręs žmogus, nujautė šituos ketinimus ir rimtai bei iš-
mintingai mane įspėjo. Vieną rytą jis pasišaukė mane į savo kambarį, kuriame jį buvo
prirakinusi podagra1, ir ėmė labai karštai man priekaištauti. Jis pakláusė, kas gi kitas
daugiau, jei ne vien tik valkatiški polinkiai, skatina mane apleisti tėvų namus ir gimtąją
šalį, kur man esą lengviau išeiti į žmones, kur aš galįs stropumu ir darbu padidinti savo
turtą ir paskui gyventi ištaigingai ir maloniai. Į svetimas šalis, ieškodami nuotykių, vyks-
ta, sakė jis, arba tie, kurie neturi ko prarasti, arba garbėtroškos, geidžią iškilti aukščiau.
Leisdamiesi į žygius, peržengiančius kasdienio gyvenimo ribas, jie stengiasi pataisyti savo
reikalus ir išgarsinti savo vardą, bet tokie dalykai man esą arba neįmanomi, arba žeminan-
tys; aš turįs pasirinkti vidurio kelią, kitaip sakant, aukštesnę kuklios buities pakopą, kuri,
kaip jam parodęs ilgametis patyrimas, esanti geriausia pasaulyje, prieinamiausia žmogaus
laimei, apsauganti tiek nuo skurdo ir nepritekliaus, nuo fizinio darbo ir kančių, tenkančių
žemesniems sluoksniams, tiek ir nuo aukštesniųjų sluoksnių prabangos, tuščios garbės,
pasipūtimo ir pavydo. Koks malonus yra toksai gyvenimas, sakė jis, aš jau galįs spręsti iš
to, jog visi kitokios padėties žmonės jam pavydi: net karaliai neretai skundėsi, kam gimė
didiems darbams, ir apgailestavo, kad likimas jų nepastatė tarp dviejų kraštutinumų –
menkystės ir didybės, o ir išminčius pasisako už vidurio kelią kaip tikros laimės laidą,
apsaugantį ir nuo skurdo, ir nuo prabangos.
3
Mane tikrai sugraudino ši kalba – ir ko ji nebūtų sugraudinusi? – tad pasiryžau ne-
begalvoti apie iškeliavimą svetur, o įsikurti gimtinėje, kaip troško mano tėvas. Bet, deja,
praėjo kelios dienos, ir iš mano pasiryžimo nieko nebeliko: žodžiu sakant, praslinkus
kelioms savaitėms po pasikalbėjimo su tėvu, aš, norėdamas išvengti naujų tėvo graude-
nimų, nusprendžiau pabėgti iš namų. Bet vis dėlto suvaldžiau pirmąjį savo nekantravimo
įkarštį ir veikiau neskubėdamas: pasirinkęs tokią valandą, kai mano motina, rodos, buvo
geriau negu paprastai nusiteikusi, pasivedėjau ją į šalį ir pasakiau, jog visas taip degu
troškimu išvysti pasaulį, kad jei net ir imsiuosi kokio darbo, man vis tiek neužteks kan-
trybės išvaryti jį ligi galo ir kad verčiau tėvas teišleidžia mane geruoju, jei nenori, kad
1
Podagrà – liga, pasireiškianti sąnarių skausmais.
3 skyrius. NUOTYKIAI IR NUTIKIMAI
10
iškeliaučiau be jo sutikimo. Pasakiau, jog man dabar aštuoniolika metų, o tokio amžiaus
jau per vėlu mokytis prekybos ar advokato profesijos; be to, jei ir mėginčiau eiti moky-
tis, tai esu įsitikinęs, kad pabėgsiu nuo savo šeimininko neišbuvęs iki galo ir išplauksiu
į jūrą. Aš prašiau motiną, kad ji prikalbėtų tėvą leisti mane bent vieną kartą pakeliauti;
tada, jei toks gyvenimas man nepatiks, grįšiu namo ir jau daugiau niekur nebekeliausiu ir
duosiu žodį, jog būsiu dvigubai uolesnis ir atidirbsiu už prarastąjį laiką.
4
Mano žodžiai motiną labai užrūstino. Ji man pareiškė, kad šiuo reikalu su tėvu ne-
verta kalbėti, nes jis per daug gerai suprantąs, kas man naudinga, ir nepritarsiąs niekam,
kas man pražūtinga. Ji stebėjosi, kaip aš dar galįs galvoti apie tokius dalykus po pasikal-
bėjimo su tėvu, kuris mane taip švelniai ir maloniai įtikinėjo. Žinoma, jeigu aš norįs save
pražudyti, tai nuo šitos bėdos neišsisuksiąs, bet aš galįs būti tikras, jog nei ji, nei tėvas
niekad nepritarsią mano įgeidžiui; ji pati nė kiek nenorinti prisidėti prie mano pražūties,
ir aš niekad negalėsiąs pasakyti, kad motina man pritarusi, kai tėvas buvęs priešingas.
Dailininkas Žanas Granvilis