Turinys
I skyrius
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
1. Kalba – pasaulio pažinimo priemonė
2. Vardų kilmė
3. Pavardžių kilmė
4. Vietovardžių kilmė
Įsivertinimas
II skyrius
Leksika
5. Frazeologizmai
6. Palyginimai
7. Tarptautiniai žodžiai
Įsivertinimas
III skyrius
Fonetika ir rašyba
8. Lietuvių kalbos rašybos principai
9. Bendrinės tarties normų, rašybos kartojimas
10. Tarptautinių žodžių trumpasis [o]
11. -e ir -(i)a rašyba tarptautiniuose žodžiuose
12. Priebalsio [j] tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose
13. Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų tarimas ir rašyba
14. Tarptautinių žodžių kirčiavimas
Įsivertinimas
IV skyrius
Žodžių sandara ir rašyba
15. Paprastieji žodžiai ir dariniai
16. Žodžių darybos būdai. Vediniai
17. Dūriniai
18. Darybinė žodžio reikšmė
19. Giminiški žodžiai. Darybos lizdas
Įsivertinimas
V skyrius
Morfologija
20. Daiktavardžio kartojimas
21. Priesaginiai daiktavardžiai
22. Priešdėliniai daiktavardžiai
23. Sangrąžiniai daiktavardžiai
24. Daiktavardis sakinyje
Įsivertinimas
25. Būdvardžio kartojimas
26. Priesaginiai būdvardžiai
27. Priešdėliniai būdvardžiai
28. Būdvardžių laipsniai
29. Įvardžiuotiniai būdvardžiai
30. Būdvardžių kirčiavimas
Įsivertinimas
31. Skaitvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai
32. Pagrindiniai skaitvardžiai
33. Dauginiai, kuopiniai ir trupmeniniai skaitvardžiai
34. Kelintiniai skaitvardžiai
Įsivertinimas
35. Įvardžio reikšmė ir gamatiniai požymiai
36. Įvardžių skyriai
37. Įvardis sakinyje
Įsivertinimas
38. Veiksmažodžio kartojimas
39. Veiksmažodžių šaknies balsių kaita ir rašyba
40. Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse
41. Veiksmažodžio nuosakos
42. Veiksmažodžių asmenuotės
43. Priesaginiai veiksmažodžiai
44. Priešdėliniai veiksmažodžiai
45. Sangrąžiniai ir beasmeniai veiksmažodžiai
46. Veiksmažodis sakinyje
Įsivertinimas
VI skyrius
Sintaksė ir skyryba
47. Žodžių junginiai
48. Vientisinis sakinys
49. Jungtukai
50. Sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyryba
51. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba
Įsivertinimas
VII skyrius
Gilyn į medijų pasaulį
52. Skelbimas
53. Reportažas
Įsivertinimas
I skyrius
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
1. Kalba – pasaulio pažinimo priemonė
1.1. Keliais sakiniais parašykite, apie ką, jūsų manymu, kalbasi šios istorijos veikėjai.
I skyrius
1.2. Pasvarstykite, ar jūs galite atsidurti situacijoje, panašioje į pavaizduotą 1.1 užduotyje.
Parašykite, kokiais žodžiais apibūdintumėte savo emocijas.
1.3. Po paveikslėliais parašykite, apie ką galėtų kalbėtis šių istorijų veikėjai.
1.4. Paaiškinkite, ką apie žmogų pasakome pateiktais palyginimais.
Palyginimas
Paaiškinimas
dirba kaip jautis / arklys
juoda kaip anglis
pikta kaip širšė
jautėsi kaip žuvis vandeny
dingo kaip į balą
1.5. Sukurkite 5 šiuolaikinius palyginimus žmonių savybėms ar situacijoms apibūdinti.
1.6. Parašykite, kokias mokinio gyvenimo sritis padeda atpažinti pateikti žodžiai ir jų
junginiai.
Pirmyn, riedučiai, finišas, varyk, įvartis, o ne!:
Naktibalda, ša, tu ką?, škac, tyliau:
Formulė, lygtis, spręsti, atsakymas:
Pirmiausia, paskui, tada, galų gale:
1.7. Parašykite po kelis žodžius, kuriais reiškiami išvardyti jausmai.
Pavyzdys. Abejonė – na, nežinau, galbūt, abejoju.
Baimė –
Skausmas –
Dėkingumas –
Džiaugsmas –
1.8. Parašykite, kokias reakcijas reiškiame pateiktais žodžiais.
Ne, jokiu būdu, stop:
Ačiū, dėkui, ok:
Atleisk, atsiprašau, galiuosi, soriukas:
Aha, taip, gerai, tinka, ok:
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
1.9. Viena linija pabraukite žodžius rytas ir siena, pavartotus tiesiogine reikšme, dviem
linijomis – pavartotus perkeltine.
Mergaitė pabudo anksti rytą. Rytas už vakarą protingesnis. Jaunystė – žmogaus gyvenimo
rytas. Miškas juodavo tolumoje tamsia siena. Namo sienos buvo išmargintos grafičiais.
Feisbuko sienoje draugė paskelbė įdomų įrašą. Autobusas ką tik kirto kaimyninės valstybės
sieną. Nesmagu gražią dieną tūnoti tarp keturių sienų.
1.10. Išplėskite sakinius veiksmažodžiais, rodančiais, kaip pažįstame pasaulį.
Pavyzdys. Miško laukymėse ragavau kvapnių žemuogių ir aviečių.
Rytais ____________________________ ežere ir ____________________________ vandens vėsą. Basomis ____________________________ po raso-
tą pievelę ir ____________________________ paukščių giesmėmis. Pajūryje ____________________________ besileidžiančią saulę.
____________________________ žydinčių gėlių kvapus. Buvau stovykloje, ten ____________________________ su bendraamžiais
iš skirtingų šalių, todėl teko ____________________________ ne tik lietuviškai. Su kiemo draugais ____________________________
labai įdomų žaidimą. Kai lijo, ____________________________ nemažai puikių �lmų, ____________________________ mėgstamos
muzikos. Grįžęs į mokyklą ____________________________ vasaros atostogų įspūdžius.
1.11. Pasirinkite labiausiai patikusį paveikslą ir jį aprašykite paaiškindami, kokia nuotaika
ar būsena atskleidžiama, kaip vaizdas papildo mūsų supratimą apie pasaulį.
I skyrius
„Piliakalniai“, dail. Kazys Šimonis
„Stumbro medžioklė“, dail. Kanutas Ruseckas
„Pasaka II“, dail. Mikalojus
Konstantinas Čiurlionis
1.12. Keliais sakiniais paaiškinkite, kaip dar, be kalbos, galime bendrauti ir pažinti pasaulį.
2. Vardų kilmė
2.1. Parašykite 5 vardus, atsiradusius stebint pasaulį.
Pavyzdys. Aušra.
2.2. Parašykite 5 giminaičių vardus ir paaiškinkite jų kilmę.
2.3. Sudarykite kuo daugiau vardų su pateiktomis šaknimis.
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
2.4. Sutartiniu ženklu pažymėkite vardų šaknis.
Kęsgaila, Ugnė, Rimgailė, Beatričė, Erdvilas, Kristijonas, Živilė, Morta, Žilvinas, Jūratė, Giedrius,
Donatas, Marytė, Radvilė, Tautvydas, Nojus, Jonas, Paulius, Antanina, Teofilis, Bernardas,
Margarita, Kunigunda, Kotryna, Luknė, Kasparas, Barbora, Eglė, Samanta, Andriejus, Olegas,
Ana, Vaižgantas, Mažvydas, Austėja.
2.5. Suskirstykite 2.4 užduotyje pateiktus vardus į savus (senuosius ir naujuosius) ir sko-
lintus. Paaiškinkite jų reikšmę.
Savi senieji
vardai
Vardo reikšmė
Savi naujieji
vardai
Vardo reikšmė
Skolinti vardai
Vardo kilmė
(reikšmė)
2.6. Parašykite, kokių savybių linkima žmonėms duodant pateiktus vardus.
Ąžuolas –
Džuljeta –
Raminta –
Vėjas –
Viltė –
3. Pavardžių kilmė
3.1. Sutartiniais ženklais pažymėkite reikšmines žodžio dalis. Nuspalvinkite pavardes,
kuriose sunku jas išskirti.
Račius, Taločkaitė, Valkūnas, Valančius, Sliesoraitis, Mickevičienė, Sokolova, Olechnovič,
Ritteris, Jarmala, Žvyliūtė, Lobačevskė, Zapa, Galaunė, Šalna, Ivanauskienė.
I skyrius
Svajūnas –
Gražina –
Vytautas –
Julijus –
3.2. Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais pagal pavyzdį ištirkite 5 pasirinktas
bendraklasių pavardes.
Pavardė
Lietuviška ar
nelietuviška
Kilmė
Reikšmė
Daryba
Žemaitis
lietuviška
pagal vietą
gyvena žemai, iš Žemaitijos
su priesaga
3.3. Sudarykite vyriškų pavardžių su pateiktomis lietuviškomis priesagomis: -aitis, -ėnas,
-ūnas, -ininkas, -onis, -elis, -ėlis, -ytis, -ulis, -utis, -užis.
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
3.4. Remdamiesi 3.3 užduoties šaknimis, sudarykite pavardžių su nelietuviškomis priesa-
gomis -auskas, -avičius, -evičius.
10
3.5. Sudarykite dukterų pavardes ir sutartiniu ženklu pažymėkite priesagas.
Mažvydas – _______________________________; Dubauskas – _______________________________; Jonaitis – ________________________________;
Lingys – ___________________________________; Stanevičius – _________________________________; Skujus – __________________________________;
Galaunė – ____________________________________; Geda – _____________________________________; Šimkus – ____________________________________;
Škėma – ____________________________________; Kregždė – ___________________________________; Linartas – __________________________________;
Račius – _______________________________ .
3.6. Sudarykite trumpąsias ištekėjusių moterų pavardes su galūne -ė.
Pavyzdys. Vitkus – Vitkė.
Keršys – ___________________________________; Janonis – ___________________________________; Ragaišis – ___________________________________;
Mackus – _____________________________; Grubliauskas – ______________________________; Makselė – _______________________________;
Pikturna – _______________________________ .
3.7. Pagal dukters pavardę parašykite tėvo ir motinos pavardes. Sutartiniu ženklu pažy-
mėkite priesagas.
Grybauskaitė –
Juškėnaitė –
Sajytė –
Staniulytė –
Lūžytė –
Butkutė –
Sutkutė –
Malciūtė –
Šalčiūtė –
4. Vietovardžių kilmė
4.1. Parašykite 3 su jūsų gyvenamąja vietove susijusius vietovardžius ir paaiškinkite jų
kilmę.
I skyrius