Lietuvių kalba. Vadovėlis 10 (II gimnazijos) klasei, I dalis

Welcome to interactive presentation, created with Publuu. Enjoy the reading!

Turinys

Vadovėlio sandara ...........................................................................................................4

Pratarmė ...........................................................................................................................6

I. KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS ...........................7

1. Seniausi rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai ..............................................................8

2. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai ..................................................16

3. Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų darbai ..............................................................24

4. Lietuvių kalbos kaita .................................................................................................34

5. Lietuvių kalbos žodynai ............................................................................................38

6. Kalbos tiriamojo darbo principai ............................................................................44

7. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................54

II. FONETIKA IR KIRČIAVIMAS ........................................................................................59

1. Bendrinės tarties normos .........................................................................................60

2. Kirčiavimo žodynai ...................................................................................................66

3. Elektroninis kirčiuoklis .............................................................................................74

4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................80

III. LEKSIKA IR STILISTIKA .................................................................................................83

1. Leksikos normos ........................................................................................................84

2. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ............................................................88

3. Mokslinis ir administracinis funkcinis stilius .......................................................94

4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ........................................................... 102

Šaltinių sąrašas ........................................................................................................... 106

Mielas Dešimtoke!

Rašydama šį vadovėlį galvojau apie Tave ir norėjau, kad jis būtų Tau

reikalingas, naudingas ir įdomus. O svarbiausia – atlieptų Tavo siekius ir

ugdytų Tavo asmenybę.

Esi smalsus, kūrybiškas ir aktyvus. Tikiu, kad nori perimti šimtmečiais

kurtą kultūros paveldą, kurio reikšmingiausias lobis – kalba. Ar esi pasiry-

žęs ją puoselėti, ar trokšti pats tapti gimtosios kalbos kūrėju? Lietuvių kalba

lydi Tave kasdien. Tu šiandien skaitai, rašai ir bendrauji nepalyginti dau-

giau negu Tavo tėvai arba seneliai. Nori suprasti kitų mintis, jas tinkamai

įvertinti ir reikšti savąsias. Sieki būti išgirstas ir suprastas. Nori tapti lyderiu –

žmogumi, kuris gali išmintingai kalbėti visuotinai svarbiomis temomis, ves-

ti kitus, ginti tiesą ir veikti garbingai.

Šis vadovėlis padės Tau ugdyti lietuvių kalbos ir bendravimo gebėji-

mus. Vadovėlio medžiaga skatins Tave ieškoti ir atrasti, sužinoti ir įtvirtinti

naujas žinias, pritaikyti jas ir interpretuoti. Atlikdamas užduotis ir pratimus

išmoksi tinkamai suvokti tekstą ir taikliai reikšti mintis, taisyklingai tarti ir

kirčiuoti, tikslingai vartoti vienas ar kitas kalbos formas bei sakinius. Taip

pat išmoksi kelti klausimus, diskutuoti, naudotis įvairiais šaltiniais. Būsi ra-

ginamas dirbti savarankiškai ir bendradarbiauti su draugais.

Tikiuosi, lietuvių kalbos pamokos su šiuo vadovėliu Tau taps džiugios

ir turiningos. Baigęs dešimtą klasę Tu tikrai drąsiau kalbėsi ir rašysi savo

gimtąja kalba.

Autorė

Kalba kaip socialinis,

kultūrinis ir

istorinis reiškinys

1. Seniausi rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai

2. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai

3. Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų darbai

4. Lietuvių kalbos kaita

5. Lietuvių kalbos žodynai

6. Kalbos tiriamojo darbo principai

7. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas

e-lankos.lt/28yv

MOKYMOSI TIKSLAI

• Susipažinsite su seniausiais lietuvių kalbos raštais.

• Aptarsite jų istorinį ir kultūrinį kontekstą. Išsiaiškinsite jų reikšmę

lietuvių kultūros raidai.

• Nustatysite senųjų raštų ir dabartinės kalbos skirtumus.

STEBIME

Perskaitykite seniausią žinomą lietuvišką tekstą, rastą lotyniškame

„Traktate kunigams“ (Tractatus sacerdotalis). 1503 m. Strasbūre išspausdintoje knygoje,

priklausiusioje Vlniaus vienuoliams pranciškonams, ranka užrašyti lietuviški poteriai.

Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.

Seniausi rašytiniai

lietuvių kalbos šaltiniai

Rankraštinis „Tėve mūsų“ tekstas

Tēve mūsų, kuris esi danguosu.

Švįskisi vardas Tavā. Ataiki

Tavā karalystē. Būki Tavā

valia kaip dunguj, teip žamēj.

Duonų mūsų visų dzienų duoki

mumus nū ir atlaiski mumus

mūsų kaltes, kaip ir mes atleidzame

mūsų kalciemus.

Neveski mūsų žalānu, ale mus

gelbēki nuogi visā piktā. Amen.

„Tėve mūsų“ iš šiuolaikinio maldyno

Tėve Mūsų, kuris esi danguje!

Teesie šventas Tavo vardas,

teateinie Tavo karalystė, teesie

Tavo valia kaip danguje, taip ir

žemėje. Kasdienės mūsų duonos

duok mums šiandien ir atleisk

mums mūsų kaltes, kaip ir mes

atleidžiame savo kaltininkams.

Ir neleisk mūsų gundyti, bet

gelbėk mus nuo pikto. Amen.

1. Lietuvõs politinis elitas1 ir diduomenė XV a. pabaigoje nekalbėjo vien lietuviškai. Jie

bendravo lenkų ir rusėnų2 kalbomis. O didžioji šio krašto dalis, liaudis, tebešnekėjo lie-

tuviškai. Po krikšto Bažnyčia siekė žmones evangelizuoti3. Pasvarstykite, kodėl pirmieji

lietuviški tekstai yra religiniai? Kas galėjo lietuviškus poterius užsirašyti paskutiniame

lotyniškos knygos puslapyje?

2. Kodėl šis tekstas laikomas seniausiu žinomu tekstu?

3. Žodis žala čia reiškia pagundą, piktybę, pragaištį. Kokių dar matote kalbos ypatumų šia-

me rankraštiniame tekste?

AIŠKINAMĖS

Raštijos tradicija Lietuvojè prasideda su krikščio-

nybe, kai po krikšto (1387 m.) Bažnyčia ima skleisti

žmonėms Evangeliją – Jėzaus Kristaus paskelbtą Gerąją

Naujieną apie išganymą – ir rūpinasi jų švietimu.

Lietuvių kalbos rašto užuomazgas galime sieti su

XVI a. pradžia. Seniausiu žinomu lietuvišku tekstu lai-

komi lietuviški poteriai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“,

„Tikiu į Dievą Tėvą“, ranka užrašyti paskutiniame lo-

tyniškos knygos „Traktatas kunigams“ (1503 m.) lape.

1 Eltas (pranc. élite – geriausias, rinktinis) – rinktinė įtakinga

visuomenės dalis, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš kitų soci-

alinių grupių.

2 Rusnų kalbà – Lietuvõs, Lénkijos ir Veñgrijos valstybėse gyve-

nusių rytų slavų kalba, valstybinė LDK kalba, slavų kanceliarinė

kalba.

3 Evangelizãcija – evangelijos skelbimas, krikščionių tikėjimo

platinimas.

Lapas iš XV a. vidurio prancūzų maldakny-

gės, kur pavaizduota Švenčiausioji Trejybė

seniausi rašytiniai

lietuvių kalbos šaltiniai

pirmas skyrius

10

Mokslininkai rado ir daugiau lotyniškų knygų, kurių paraštėse ar tuščiuose lapuose

esama ranka rašytų lietuviškų įrašų. Šios knygos priklausė į Letuvą atsikėlusiems vokiečių

ir lenkų vienuoliams, kurie norėjo lietuvius išmokyti krikščionių tikėjimo tiesų. Taigi pir-

mieji lietuvių rašto daigai radosi bažnyčios aplinkoje.

Palyginti vėlyva lietuviškos raštijos pradžia gali būti aiškinama tuo, kad

senojoje Lietuvõs valstybėje rašto reikmėms buvo vartojamos kitos kalbos.

Politinis Lietuvõs elitas ir diduomenė iš pradžių rašė raštus rusėniškai, vė-

liau lenkiškai ir lotyniškai. Todėl tarp Lietuvõs raštijos paminklų gausu ru-

sėnų, lenkų ir lotynų kalbomis sukurtų raštų. Visi senieji Lietuvõs raštai, net

ir rašyti nelietuviškai, yra labai svarbūs Lietuvõs kultūrai. Jie liudija besiplė-

tojančius europinius ryšius ir Lietuvõs kultūros europėjimą.

XVI a. Rytų Prūsijoje, dar vadinamoje Mažja Lietuva, susiklostė itin palankios sąly-

gos atsirasti lietuviškajai raštijai. Protestantiška Prsija, buvusi kryžiuočių valstybė, siekė

plėsti savo įtaką ir skleisti protestantizmo idėjas vietine gyventojų kalba. Todėl vokiečių

valdomoje teritorijoje, kur gyveno lietuvių, pradėtos steigti lietuviškos mokyklos, o bažny-

čiose pamokslai buvo sakomi ir lietuvių kalba.

1547 m. Karaliaučiuje buvo

išspausdinta pirmoji lie-

tuviška knyga – Martyno

Mažvydo „Katekizmas“.

1591 m. Karaliaučiuje išleistas

Jono Bretkūno lietuviškų pa-

mokslų rinkinys „Postilė“.

1706 m. išėjo Jono Šulco išverstos Ezo-

po „Pasakėčios“ – pirmasis grožinės litera-

tūros (pasaulietinis) kūrinys lietuvių kalba.

11

Pirmoji spausdinta lietuviška knyga – iš lenkų kalbos Martyno Mažvydo išverstas

liuteroniškas „Katekizmas“, 1547 m. išleistas Karaliaučiuje. Nors ji vadinama katekizmu,

iš tiesų tai įvairiapusis 79 puslapių leidinys, atstojantis net keletą knygų. Be penkių dalių

katekizmo – religinių, socialinių ir dorovinių pamokymų, knygoje yra elementorius ir 11

giesmių giesmynėlis su gaidomis. Taip pat pridėtos ir originãlios dalys – lotyniška eiliuota

dedikacija4, lotyniška ir eiliuota lietuviška pratarmė „Broliai, seserys“. Pastaroji laikoma

pirmuoju lietuvišku eilėraščiu. Spėjama, kad katekizmo buvo atspausdinta 200–300 egzem-

pliorių. Išliko tik du – vienas saugomas Vlniaus universiteto bibliotekoje, kitas – Torùnės

universitete Lénkijoje.

Lietuviai rašė savita rašyba, kuri nebuvo originali. Jie pasinaudojo kaimynų lenkų ir

vokiečių patirtimi. XVI–XVIII a. spaustuvėse vartotos dvejopos raidės – lotyniškos ir go-

tikinės.

A a B b C c Aa Bb Cc

Praėjus kone pusšimčiui metų lietuviškos knygos pradėtos spausdinti ir Lietuvõs Di-

džiõjoje Kunigaikštỹstėje (LDK). Su protestantais rungtyniaujantiems LDK katalikams taip

pat magėjo leisti lietuviškus raštus.

4 Dedikãcija (lot. dedicatio – paskyrimas) – knygos ar kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai, kam

ar kieno atminimui šis skiriamas.

1595 m. pasirodė Mikalojaus

Daukšos iš lenkų kalbos išverstas

„Katekizmas“, o 1599 m. – verstinė

pamokslų knyga „Postilė“.

seniausi rašytiniai

lietuvių kalbos šaltiniai

pirmas skyrius

12

Pirmoji išlikusi lietuviška knyga LDK – tai lietuvių humanisto, katalikų kunigo Mi-

kalojaus Daukšos iš lenkų kalbos išverstas jėzuito Jokūbo Ledesmos „Katekizmas, arba

Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“. Ji išleista 1595 m. Vilniuje. Į katekizmą M.

Daukša įdėjo dvi giesmes. Tai pirmosios lietuviškos giesmės, išspausdintos LDK, ir kartu

seniausios išlikusios lietuvių katalikiškos giesmės. Vis dėlto svarbiausias M. Daukšos darbas

yra 1599 m. Vilniuje išleistas Jokūbo Vujeko pamokslų rinkinio vertimas iš lenkų kalbos

„Postilė“, o joje – dvi paties M. Daukšos parašytos prakalbos. Viena prakalba yra lotyniška,

kita – lenkiška, pavadinta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Pastarojoje M. Daukša apibrėžė

tautos sampratą. Šia teorija buvo pagrįsta lietuvių kalbos vartosenos ir jos rašytinės tradici-

jos įgyvendinimo būtinybė daugiakalbėje to meto aplinkoje. Lietuvoje per XVI a. jau buvo

įsigalėjusios trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos. Todėl

įtikinti tautiečius vartoti lietuvių kalbą M. Daukšai buvo nelengva. Prakalba tapo išskirti-

nės istorinės reikšmės tekstu.

Vienas reikšmingiausių XVII a.

lietuvių raštijos šaltinių yra dalimis iš-

spausdintas (1629 m. ir 1644 m.) jėzuito,

Vilniaus universiteto dėstytojo, Šv. Jonų

bažnyčios pamokslininko Konstantino

Sirvydo lietuviškų pamokslų rinkinys

„Punktai sakymų“. Tai pirmoji originali

katalikiška postilė, kurios tekstus Sirvy-

das pats išvertė į lenkų kalbą. K. Sirvy-

das turėjo retą iškalbos dovaną, pats kūrė

žodžius įvairioms sąvokoms reikšti. Jo

prozos kalba laikoma vienu raiškiausių

senosios lietuvių kalbos rašomosios kal-

bos pavyzdžių.

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite M. Mažvydo „Katekizmo“ antraštinio lapo iš-

trauką ir atsakykite į klausimus.

Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės

dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Kara-

liaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXL-

VII. Soli Deo gloria (lot. vienam Dievui garbė).

13

1.1. Kaip manote, ar reikia specialaus pasirengimo perskaityti XVI a. rašytą lietuvišką

tekstą?

1.2. Prasti šiame tekste reiškia paprasti. Kokių dar matote neįprastų žodžių ar jų reikšmių?

Išrašykite juos ir nurodykite jų reikšmes.

1.3. Kokių kalbos sistemos pakitimų – neįprastų žodžių formų, žodžių tvarkos – pastebite?

2. Susipažinkite su originalia eiliuota lietuviška M. Mažvydo „Katekizmo“ pratarme ir

atlikite užduotis.

Knygelės

Pačios bylo lietuvinykump ir

žemaičiump

Broliai, seserys, imkiat mani ir skaitykiat,

Ir tatai skaitydami permanykiat.

Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,

Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.

Regėti to norėjo savo akimis,

Taip ir išgirsti savo ausimis.

Jau nū, ko tėvai niekada neregėjo,

Nū šitai vis jūsump atėjo.

Veizdėkiat ir dabokiatėse5, žmonės visos,

Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos.

2.1. „Katekizme“ autorius nenurodytas, M. Mažvydo autorystę žymi akrostichas6. Iš pratar-

mėje esančių 6–13 eilučių pirmųjų raidžių sudėkite lotynišką autoriaus vardą.

2.2. Pasvarstykite, kam buvo skirtas „Katekizmas“.

2.3. Pagrįskite, kad M. Mažvydas kreipiasi į visą lietuvių tautą, gyvenančią ne tik Prūsijoje,

bet ir Lietuvõs Didžiõjoje Kunigaikštỹstėje.

2.4. Tekste teigiama, kad lietuviškos knygos atsiradimas ir žodžio skelbimas tautine kalba

yra išskirtinis istorinis reiškinys. Raskite šias vietas.

2.5. Išmokite šią ištrauką atmintinai.

2.6. Remdamiesi akrostichu parašykite savo kreipimąsi, raginantį imtis kokios nors veiklos.

5

6 Akrostichas – (gr. akros – išorinis, kraštinis + stichos – eilutė), eilėraščio eilučių vienodose pozicijose

(dažniausiai pirmosiomis raidėmis) įrašytas koks nors vardas, žodis ar posakis.

seniausi rašytiniai

lietuvių kalbos šaltiniai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

Made with Publuu - flipbook maker