Turinys
Vadovėlio sandara ...........................................................................................................4
Pratarmė ...........................................................................................................................6
I. KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS ...........................7
1. Seniausi rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai ..............................................................8
2. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai ..................................................16
3. Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų darbai ..............................................................24
4. Lietuvių kalbos kaita .................................................................................................34
5. Lietuvių kalbos žodynai ............................................................................................38
6. Kalbos tiriamojo darbo principai ............................................................................44
7. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................54
II. FONETIKA IR KIRČIAVIMAS ........................................................................................59
1. Bendrinės tarties normos .........................................................................................60
2. Kirčiavimo žodynai ...................................................................................................66
3. Elektroninis kirčiuoklis .............................................................................................74
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................80
III. LEKSIKA IR STILISTIKA .................................................................................................83
1. Leksikos normos ........................................................................................................84
2. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ............................................................88
3. Mokslinis ir administracinis funkcinis stilius .......................................................94
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ........................................................... 102
Šaltinių sąrašas ........................................................................................................... 106
Mielas Dešimtoke!
Rašydama šį vadovėlį galvojau apie Tave ir norėjau, kad jis būtų Tau
reikalingas, naudingas ir įdomus. O svarbiausia – atlieptų Tavo siekius ir
ugdytų Tavo asmenybę.
Esi smalsus, kūrybiškas ir aktyvus. Tikiu, kad nori perimti šimtmečiais
kurtą kultūros paveldą, kurio reikšmingiausias lobis – kalba. Ar esi pasiry-
žęs ją puoselėti, ar trokšti pats tapti gimtosios kalbos kūrėju? Lietuvių kalba
lydi Tave kasdien. Tu šiandien skaitai, rašai ir bendrauji nepalyginti dau-
giau negu Tavo tėvai arba seneliai. Nori suprasti kitų mintis, jas tinkamai
įvertinti ir reikšti savąsias. Sieki būti išgirstas ir suprastas. Nori tapti lyderiu –
žmogumi, kuris gali išmintingai kalbėti visuotinai svarbiomis temomis, ves-
ti kitus, ginti tiesą ir veikti garbingai.
Šis vadovėlis padės Tau ugdyti lietuvių kalbos ir bendravimo gebėji-
mus. Vadovėlio medžiaga skatins Tave ieškoti ir atrasti, sužinoti ir įtvirtinti
naujas žinias, pritaikyti jas ir interpretuoti. Atlikdamas užduotis ir pratimus
išmoksi tinkamai suvokti tekstą ir taikliai reikšti mintis, taisyklingai tarti ir
kirčiuoti, tikslingai vartoti vienas ar kitas kalbos formas bei sakinius. Taip
pat išmoksi kelti klausimus, diskutuoti, naudotis įvairiais šaltiniais. Būsi ra-
ginamas dirbti savarankiškai ir bendradarbiauti su draugais.
Tikiuosi, lietuvių kalbos pamokos su šiuo vadovėliu Tau taps džiugios
ir turiningos. Baigęs dešimtą klasę Tu tikrai drąsiau kalbėsi ir rašysi savo
gimtąja kalba.
Autorė
Kalba kaip socialinis,
kultūrinis ir
istorinis reiškinys
1. Seniausi rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai
2. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai
3. Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų darbai
4. Lietuvių kalbos kaita
5. Lietuvių kalbos žodynai
6. Kalbos tiriamojo darbo principai
7. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas
e-lankos.lt/28yv
MOKYMOSI TIKSLAI
• Susipažinsite su seniausiais lietuvių kalbos raštais.
• Aptarsite jų istorinį ir kultūrinį kontekstą. Išsiaiškinsite jų reikšmę
lietuvių kultūros raidai.
• Nustatysite senųjų raštų ir dabartinės kalbos skirtumus.
STEBIME
Perskaitykite seniausią žinomą lietuvišką tekstą, rastą lotyniškame
„Traktate kunigams“ (Tractatus sacerdotalis). 1503 m. Strasbūre išspausdintoje knygoje,
priklausiusioje Vlniaus vienuoliams pranciškonams, ranka užrašyti lietuviški poteriai.
Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.
Seniausi rašytiniai
lietuvių kalbos šaltiniai
Rankraštinis „Tėve mūsų“ tekstas
Tēve mūsų, kuris esi danguosu.
Švįskisi vardas Tavā. Ataiki
Tavā karalystē. Būki Tavā
valia kaip dunguj, teip žamēj.
Duonų mūsų visų dzienų duoki
mumus nū ir atlaiski mumus
mūsų kaltes, kaip ir mes atleidzame
mūsų kalciemus.
Neveski mūsų žalānu, ale mus
gelbēki nuogi visā piktā. Amen.
„Tėve mūsų“ iš šiuolaikinio maldyno
Tėve Mūsų, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė, teesie
Tavo valia kaip danguje, taip ir
žemėje. Kasdienės mūsų duonos
duok mums šiandien ir atleisk
mums mūsų kaltes, kaip ir mes
atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti, bet
gelbėk mus nuo pikto. Amen.
1. Lietuvõs politinis elitas1 ir diduomenė XV a. pabaigoje nekalbėjo vien lietuviškai. Jie
bendravo lenkų ir rusėnų2 kalbomis. O didžioji šio krašto dalis, liaudis, tebešnekėjo lie-
tuviškai. Po krikšto Bažnyčia siekė žmones evangelizuoti3. Pasvarstykite, kodėl pirmieji
lietuviški tekstai yra religiniai? Kas galėjo lietuviškus poterius užsirašyti paskutiniame
lotyniškos knygos puslapyje?
2. Kodėl šis tekstas laikomas seniausiu žinomu tekstu?
3. Žodis žala čia reiškia pagundą, piktybę, pragaištį. Kokių dar matote kalbos ypatumų šia-
me rankraštiniame tekste?
AIŠKINAMĖS
Raštijos tradicija Lietuvojè prasideda su krikščio-
nybe, kai po krikšto (1387 m.) Bažnyčia ima skleisti
žmonėms Evangeliją – Jėzaus Kristaus paskelbtą Gerąją
Naujieną apie išganymą – ir rūpinasi jų švietimu.
Lietuvių kalbos rašto užuomazgas galime sieti su
XVI a. pradžia. Seniausiu žinomu lietuvišku tekstu lai-
komi lietuviški poteriai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“,
„Tikiu į Dievą Tėvą“, ranka užrašyti paskutiniame lo-
tyniškos knygos „Traktatas kunigams“ (1503 m.) lape.
1 Eltas (pranc. élite – geriausias, rinktinis) – rinktinė įtakinga
visuomenės dalis, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš kitų soci-
alinių grupių.
2 Rusnų kalbà – Lietuvõs, Lénkijos ir Veñgrijos valstybėse gyve-
nusių rytų slavų kalba, valstybinė LDK kalba, slavų kanceliarinė
kalba.
3 Evangelizãcija – evangelijos skelbimas, krikščionių tikėjimo
platinimas.
Lapas iš XV a. vidurio prancūzų maldakny-
gės, kur pavaizduota Švenčiausioji Trejybė
seniausi rašytiniai
lietuvių kalbos šaltiniai
pirmas skyrius
10
Mokslininkai rado ir daugiau lotyniškų knygų, kurių paraštėse ar tuščiuose lapuose
esama ranka rašytų lietuviškų įrašų. Šios knygos priklausė į Letuvą atsikėlusiems vokiečių
ir lenkų vienuoliams, kurie norėjo lietuvius išmokyti krikščionių tikėjimo tiesų. Taigi pir-
mieji lietuvių rašto daigai radosi bažnyčios aplinkoje.
Palyginti vėlyva lietuviškos raštijos pradžia gali būti aiškinama tuo, kad
senojoje Lietuvõs valstybėje rašto reikmėms buvo vartojamos kitos kalbos.
Politinis Lietuvõs elitas ir diduomenė iš pradžių rašė raštus rusėniškai, vė-
liau lenkiškai ir lotyniškai. Todėl tarp Lietuvõs raštijos paminklų gausu ru-
sėnų, lenkų ir lotynų kalbomis sukurtų raštų. Visi senieji Lietuvõs raštai, net
ir rašyti nelietuviškai, yra labai svarbūs Lietuvõs kultūrai. Jie liudija besiplė-
tojančius europinius ryšius ir Lietuvõs kultūros europėjimą.
XVI a. Rytų Prūsijoje, dar vadinamoje Mažja Lietuva, susiklostė itin palankios sąly-
gos atsirasti lietuviškajai raštijai. Protestantiška Prsija, buvusi kryžiuočių valstybė, siekė
plėsti savo įtaką ir skleisti protestantizmo idėjas vietine gyventojų kalba. Todėl vokiečių
valdomoje teritorijoje, kur gyveno lietuvių, pradėtos steigti lietuviškos mokyklos, o bažny-
čiose pamokslai buvo sakomi ir lietuvių kalba.
1547 m. Karaliaučiuje buvo
išspausdinta pirmoji lie-
tuviška knyga – Martyno
Mažvydo „Katekizmas“.
1591 m. Karaliaučiuje išleistas
Jono Bretkūno lietuviškų pa-
mokslų rinkinys „Postilė“.
1706 m. išėjo Jono Šulco išverstos Ezo-
po „Pasakėčios“ – pirmasis grožinės litera-
tūros (pasaulietinis) kūrinys lietuvių kalba.
11
Pirmoji spausdinta lietuviška knyga – iš lenkų kalbos Martyno Mažvydo išverstas
liuteroniškas „Katekizmas“, 1547 m. išleistas Karaliaučiuje. Nors ji vadinama katekizmu,
iš tiesų tai įvairiapusis 79 puslapių leidinys, atstojantis net keletą knygų. Be penkių dalių
katekizmo – religinių, socialinių ir dorovinių pamokymų, knygoje yra elementorius ir 11
giesmių giesmynėlis su gaidomis. Taip pat pridėtos ir originãlios dalys – lotyniška eiliuota
dedikacija4, lotyniška ir eiliuota lietuviška pratarmė „Broliai, seserys“. Pastaroji laikoma
pirmuoju lietuvišku eilėraščiu. Spėjama, kad katekizmo buvo atspausdinta 200–300 egzem-
pliorių. Išliko tik du – vienas saugomas Vlniaus universiteto bibliotekoje, kitas – Torùnės
universitete Lénkijoje.
Lietuviai rašė savita rašyba, kuri nebuvo originali. Jie pasinaudojo kaimynų lenkų ir
vokiečių patirtimi. XVI–XVIII a. spaustuvėse vartotos dvejopos raidės – lotyniškos ir go-
tikinės.
A a B b C c Aa Bb Cc
Praėjus kone pusšimčiui metų lietuviškos knygos pradėtos spausdinti ir Lietuvõs Di-
džiõjoje Kunigaikštỹstėje (LDK). Su protestantais rungtyniaujantiems LDK katalikams taip
pat magėjo leisti lietuviškus raštus.
4 Dedikãcija (lot. dedicatio – paskyrimas) – knygos ar kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai, kam
ar kieno atminimui šis skiriamas.
1595 m. pasirodė Mikalojaus
Daukšos iš lenkų kalbos išverstas
„Katekizmas“, o 1599 m. – verstinė
pamokslų knyga „Postilė“.
seniausi rašytiniai
lietuvių kalbos šaltiniai
pirmas skyrius
12
Pirmoji išlikusi lietuviška knyga LDK – tai lietuvių humanisto, katalikų kunigo Mi-
kalojaus Daukšos iš lenkų kalbos išverstas jėzuito Jokūbo Ledesmos „Katekizmas, arba
Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“. Ji išleista 1595 m. Vilniuje. Į katekizmą M.
Daukša įdėjo dvi giesmes. Tai pirmosios lietuviškos giesmės, išspausdintos LDK, ir kartu
seniausios išlikusios lietuvių katalikiškos giesmės. Vis dėlto svarbiausias M. Daukšos darbas
yra 1599 m. Vilniuje išleistas Jokūbo Vujeko pamokslų rinkinio vertimas iš lenkų kalbos
„Postilė“, o joje – dvi paties M. Daukšos parašytos prakalbos. Viena prakalba yra lotyniška,
kita – lenkiška, pavadinta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Pastarojoje M. Daukša apibrėžė
tautos sampratą. Šia teorija buvo pagrįsta lietuvių kalbos vartosenos ir jos rašytinės tradici-
jos įgyvendinimo būtinybė daugiakalbėje to meto aplinkoje. Lietuvoje per XVI a. jau buvo
įsigalėjusios trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos. Todėl
įtikinti tautiečius vartoti lietuvių kalbą M. Daukšai buvo nelengva. Prakalba tapo išskirti-
nės istorinės reikšmės tekstu.
Vienas reikšmingiausių XVII a.
lietuvių raštijos šaltinių yra dalimis iš-
spausdintas (1629 m. ir 1644 m.) jėzuito,
Vilniaus universiteto dėstytojo, Šv. Jonų
bažnyčios pamokslininko Konstantino
Sirvydo lietuviškų pamokslų rinkinys
„Punktai sakymų“. Tai pirmoji originali
katalikiška postilė, kurios tekstus Sirvy-
das pats išvertė į lenkų kalbą. K. Sirvy-
das turėjo retą iškalbos dovaną, pats kūrė
žodžius įvairioms sąvokoms reikšti. Jo
prozos kalba laikoma vienu raiškiausių
senosios lietuvių kalbos rašomosios kal-
bos pavyzdžių.
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite M. Mažvydo „Katekizmo“ antraštinio lapo iš-
trauką ir atsakykite į klausimus.
Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės
dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Kara-
liaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXL-
VII. Soli Deo gloria (lot. vienam Dievui garbė).
13
1.1. Kaip manote, ar reikia specialaus pasirengimo perskaityti XVI a. rašytą lietuvišką
tekstą?
1.2. Prasti šiame tekste reiškia paprasti. Kokių dar matote neįprastų žodžių ar jų reikšmių?
Išrašykite juos ir nurodykite jų reikšmes.
1.3. Kokių kalbos sistemos pakitimų – neįprastų žodžių formų, žodžių tvarkos – pastebite?
2. Susipažinkite su originalia eiliuota lietuviška M. Mažvydo „Katekizmo“ pratarme ir
atlikite užduotis.
Knygelės
Pačios bylo lietuvinykump ir
žemaičiump
Broliai, seserys, imkiat mani ir skaitykiat,
Ir tatai skaitydami permanykiat.
Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,
Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.
Regėti to norėjo savo akimis,
Taip ir išgirsti savo ausimis.
Jau nū, ko tėvai niekada neregėjo,
Nū šitai vis jūsump atėjo.
Veizdėkiat ir dabokiatėse5, žmonės visos,
Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos.
2.1. „Katekizme“ autorius nenurodytas, M. Mažvydo autorystę žymi akrostichas6. Iš pratar-
mėje esančių 6–13 eilučių pirmųjų raidžių sudėkite lotynišką autoriaus vardą.
2.2. Pasvarstykite, kam buvo skirtas „Katekizmas“.
2.3. Pagrįskite, kad M. Mažvydas kreipiasi į visą lietuvių tautą, gyvenančią ne tik Prūsijoje,
bet ir Lietuvõs Didžiõjoje Kunigaikštỹstėje.
2.4. Tekste teigiama, kad lietuviškos knygos atsiradimas ir žodžio skelbimas tautine kalba
yra išskirtinis istorinis reiškinys. Raskite šias vietas.
2.5. Išmokite šią ištrauką atmintinai.
2.6. Remdamiesi akrostichu parašykite savo kreipimąsi, raginantį imtis kokios nors veiklos.
5
6 Akrostichas – (gr. akros – išorinis, kraštinis + stichos – eilutė), eilėraščio eilučių vienodose pozicijose
(dažniausiai pirmosiomis raidėmis) įrašytas koks nors vardas, žodis ar posakis.
seniausi rašytiniai
lietuvių kalbos šaltiniai