Turinys
Kviečiame susipažinti su vadovėliu .............................................................................. 6
Įvadas........................................................................................................................................... 8
1 skyrius. Gamtos mokslų tyrimai .................................................................. 11
1.1. Kaip atliekami gamtos mokslų tyrimai............................................................ 12
1.2. Saugaus elgesio taisyklės atliekant tyrimus.................................................. 16
1.3. Išmatuokime............................................................................................................. 20
1.4. Patyrinėkime............................................................................................................. 26
1.5. Pasitikrinu ir įsivertinu........................................................................................... 29
1.6. Skyriaus „Gamtos mokslų tyrimai“ apibendrinimas .................................. 31
2 skyrius. Tyrinėjame vandenį............................................................................ 35
2.1. Kūnas ir medžiaga ................................................................................................. 36
2.2. Medžiagų dalelės ................................................................................................... 40
2.3. Medžiagų būsenos ................................................................................................ 43
2.4. Vandens apytakos ratas ....................................................................................... 47
2.5. Vandens tankis......................................................................................................... 50
2.6. Tirpalai........................................................................................................................ 54
2.7. Rūgštiniai, neutralieji ir baziniai tirpalai.......................................................... 57
2.8. Pasitikrinu ir įsivertinu........................................................................................... 61
2.9. Skyriaus „Tyrinėjame vandenį “ apibendrinimas ......................................... 62
3 skyrius. Vanduo ir gyvybė ................................................................................. 65
3.1. Vandens svarba gyvybei....................................................................................... 66
3.2. Kūdros gyventojai................................................................................................... 70
3.3. Gyvųjų organizmų įvairovė ................................................................................ 74
3.4. Gyvųjų organizmų grupavimas ........................................................................ 79
3.5. Gyvybės prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos ................................ 83
3.6. Iš ko sudaryti gyvieji organizmai ...................................................................... 87
3.7. Ląstelės, audiniai ir organai................................................................................. 91
3.8. Pasitikrinu ir įsivertinu........................................................................................... 93
3.9. Skyriaus „Vanduo ir gyvybė“ apibendrinimas............................................... 96
4 skyrius. Įdarbinta energija.............................................................................. 101
4.1. Energija ir darbas .................................................................................................102
4.2. Energijos rūšys ......................................................................................................105
4.3. Tie nepaprasti paprastieji mechanizmai ......................................................108
4.4. Pasitikrinu ir įsivertinu ........................................................................................112
4.5. Skyriaus „Įdarbinta energija“ apibendrinimas ...........................................113
5 skyrius. Medžiagų karalystė ......................................................................... 115
5.1. Medžiagų savybės ...............................................................................................116
5.2. Atomai ir elementai ............................................................................................122
5.3. Grynosios medžiagos ir mišiniai .....................................................................127
5.4. Oras............................................................................................................................132
5.5. Mūsų organizmui būtinos medžiagos ..........................................................137
5.6. Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas .................................141
5.7. Šiluma ir jos perdavimas ...................................................................................145
5.8. Temperatūra ir jos matavimas .........................................................................149
5.9. Pasitikrinu ir įsivertinu ........................................................................................153
5.10. Skyriaus „Medžiagų karalystė“ apibendrinimas ......................................156
6 skyrius. Žmogus ir aplinka ............................................................................. 159
6.1. Žmogaus ir aplinkos dermė .............................................................................160
6.2. Žmogus keičia aplinką .......................................................................................163
6.3. Išsaugokime aplinką kitiems ...........................................................................167
6.4. Kaip išmokti sveikai gyventi .............................................................................171
6.5. Pasitikrinu ir įsivertinu ........................................................................................176
6.6. Skyriaus „Žmogus ir aplinka“ apibendrinimas ...........................................178
Priedas. Daliniai ir kartotiniai vienetai ...................................................................180
„Pasitikrinu ir įsivertinu“ atsakymai ........................................................................180
Dalykinė rodyklė ...............................................................................................................181
Iliustracijų šaltinių sąrašas ............................................................................................183
Kviečiame susipažinti su vadovėliu
2.1.1 pav. Šokoladas – medžiaga,
kuriai lengvai galime suteikti formą
Tai įdomu! Iki Pirmojo pasau-
linio karo Vi`lniuje veikė Izraelio
Bunimovičiaus įkurtas šokolado
ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Iz-
raelis Bunimovičius turėjo savo
parduotuvę Gedimi`no prospek-
te, šalia katedros. Kad čia būta
tokios parduotuvės, primena iki
šiol ant pastato kolonos išlikę
meškiukai, graužiantys šokolado
plyteles (2.1.2 pav.).
2.1.2 pav. Buvusio „Viktorijos“ saldainių
fabriko parduotuvės įėjimą puošiantys
meškiukai
e-lankos.lt/fgm5
2.1. Kūnas ir medžiaga
2.1.3 pav. Ledo skulptūros
2.1.4 pav. Rasos
lašeliai
36
37
2 skyrius. Tyrinėjame vandenį
2.1.
Kūnas
ir medžiaga
Apsidairykime – mus supa daugybė įvairių daiktų: medžiai, automobi-
liai, suolai, knygos... Neįmanoma visų išvardyti. Bet kurį daiktą arba gyvą
organizmą galima vadinti kū́ nu. Jie gali būti skirtingų formų, spalvų, ma-
tmenų. Saulė ir Mėnulis – taip pat kūnai, tik juos vadiname dangaus kūnais.
Gamtiniai kūnai – viskas, ką sukūrė gamta: medžiai, paukščiai, žmo-
gus. Dirbtiniai kūnai – viskas, ką sukūrė žmogus: namas, tiltas, suolas. Visi
kūnai yra sudaryti iš medžiagų. Pavyzdžiui, stiklas yra medžiaga, o stikli-
nė – kūnas. Iš kiekvienos medžiagos galima pagaminti daug kūnų. Turbūt
pastebėjote, kad iš medžio galima pagaminti stalą, šaukštą ir net popieriaus
lapą. Bet žinokite, kad iš medžio galima pastatyti ir labai gražų namą.
Mẽdžiaga – tai, iš ko sudaryti arba pagaminti kūnai.
Yra kūnų, sudarytų ne iš vienos,
o iš kelių medžiagų. Pavyzdžiui, iš
cukraus, kakavos miltelių ir kaka-
vos aliejaus galima pagaminti šoko-
ladą. Tai medžiaga. Bet, suteikiant
jai formą, galima pagaminti šokola-
do plytelę – kūną (2.1.1 pav.).
Pažintį su medžiagomis pradėsime
nuo vandens. Kas yra vanduo? Sušalęs
į ledą vanduo tampa kūnu. Jį galima
paliesti, jis turi formą. Vos tik ledas iš-
tirpsta, pavirsta skystu vandeniu. Tai ir
yra medžiaga, iš kurios sudarytas ledas.
Iš šaldomo vandens lengva pagaminti
įvairių formų kūnus. Pavyzdžiui, iš ledo
kuriamos labai gražios skulptūros. Žie-
mą netgi rengiamos ledo skulptūrų par-
odos (2.1.3 pav.).
Skystas vanduo neturi formos. Su-
piltas į indą, jis įgyja to indo formą.
Moksliškai sakant, kūnas yra objek-
tas, kuris turi masę, formą, tūrį.
Vandenį pažįstame nuo gimimo, be jo negalime gyventi. Didžiąją dalį –
net du trečdalius – žmogaus kūno taip pat sudaro vanduo. Kasdien stebime
įvairius gamtos reiškinius, susijusius su vandeniu: susidaro debesys, lyja
arba sninga, ryte žolę nubalina šalna arba pakimba rasos lašeliai (2.1.4 pav.).
Kiekviena medžiaga turi įvairių savybių:
● Medžiagos pasižymi spalva, kvapu, skoniu.
● Jos gali būti lydomos, o sukietėjusios įgyti kitokią formą.
● Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, metalai, yra laidžios elektros sro-
vei arba šilumai.
● Kai kurios kietosios medžiagos gali būti gniuždomos, kitos yra tra-
pios. Sušalęs vanduo – ledas – yra trapus. Trapi medžiaga yra ir stiklas, jis
gaunamas sulydžius kelias medžiagas.
Gamtos mokslų
tyrimai
1 skyrius
Vadovėlis
sudarytas
iš šešių skyrių.
Skyriaus
pavadinimas
Temos
pavadinimas
Svarbi, įsidėmėtina informacija,
sąvokų paaiškinimai
išskirti melsvu fonu.
Įdomūs, su
tema susiję
faktai akiračiui
praplėsti.
Papildoma
medžiaga, kurią
galima atverti
išmaniajame
įrenginyje
nuskaičius
QR kodą.
Plokštuma, sudaranti kampą su horizontu, vadinama nuožulniąja.
Aplink mus yra daug nuo-
žulniosios plokštumos pavyz-
džių: rampa, laiptai, kalnas,
eskalatorius, bet vienas įdomiau-
sių – vandeniui pakelti skirtas
Archimedo sraigtas (4.3.7 pav.).
Sukamasis sraigtas tarp savo
sriegių kelia vandenį, o pats lieka
toje pačioje vietoje.
Tiriamasis darbas „Svertas“
Jums reikės: liniuotės (60 cm ilgio), trikampės prizmės (galite naudoti trintu-
ką, tik jį reikės padėti ant siauresnio šono), knygos.
Darbo eiga:
1. Padėkite prizmę ant stalo ir ant jos briaunos uždėkite liniuotę taip, kad ji
būtų per vidurį.
2. Ant vieno liniuotės galo uždėkite knygą. Kitą liniuotės galą spauskite ranka
žemyn.
Ar lengvai pakėlėte knygą?
3. Dabar pastumkite prizmę arčiau liniuotės galo. Knygą uždėkite ant ilges-
nio, paskui ant trumpesnio liniuotės galo. Kuriu atveju buvo lengviau pa-
kelti knygą? Padarykite tyrimo išvadą.
Klausimai ir užduotys
1. Kokias žinote paprastųjų mechanizmų rūšis?
2. Pateikite artimoje aplinkoje esančių sverto pavyzdžių.
3. Kur statybose naudojami skridiniai?
6. Savais žodžiais paaiškinkite, kodėl kalną laikome nuožulniąja plokštuma.
Ko išmokome?
● Paprastieji mechanizmai keičia jėgos dydį, perduoda jėgą per atstumą,
keičia jėgos veikimo kryptį.
● Svertas – tai kietasis kūnas, kuris gali suktis apie įtvirtintą ašį (atramos
tašką).
● Skridinys yra ant ašies užmautas nedidelis ratas su grioveliu virvei, lynui ar
grandinei permesti.
● Plokštuma, sudaranti kampą su horizontu, vadinama nuožulniąja.
4.3.7 pav. Archimedo sraigtas
4.3.8 pav. Tyrimo, kaip veikia svertas, etapai
4.3. Tie nepaprasti paprastieji mechanizmai
110
111
4 skyrius. Įdarbinta energija
4.4.
Pasitikrinu
ir įsivertinu
Kai šildome ledą, suteikiame jam energijos. Kam šią energiją naudoja
molekulės?
Energija matuojama
A kg
C J
B m
D W
Tarkime, pusryčiaudami suvalgėte 100 g grikių košės, jos energinė
vertė – 339 kcal. Apskaičiuokite, kiek energijos gavote džauliais.
Kokios rūšies energija vaizduojama pir-
mame ir antrame paveikslėliuose?
Palyginkite, kuri hidroelektrinė 1 kg vandens atiduoda daugiau ener-
gijos: Kaũno hidroelektrinė, kurioje vanduo krinta iš 20 m aukščio, ar
Krúonio hidroakumuliacinė elektrinė, kurioje vanduo krinta iš 50 m
aukščio. Kokia tai energija?
Paveikslėlyje pavaizduotas iš vamzdžio tekantis
ir ratą sukantis vanduo.
a) Kokios rūšies energijos turi iš vamz-
džio tekantis vanduo?
b) Kokios rūšies energijos turi vanduo
prieš atsitrenkdamas į ratą?
c) Parašykite, kokį vieną dalyką pakei-
tus sistemoje, ratas suktųsi greičiau.
4.5.
Skyriaus „Įdarbinta energija“
apibendrinimas
4.5. Skyriaus „Įdarbinta energija“ apibendrinimas
Tema / sąvoka
Apibūdinimas
Energija
• Energija – tai gebėjimas atlikti darbą.
• Energija žymima raide E ir matuojama džauliais (J):
[E] = 1 J
• 1 J yra energijos kiekis, kurio reikėtų 20 lašelių vandens tempe-
ratūrai pakelti 1 °C.
• Yra ir kitas energijos matavimo vienetas. Jis vadinamas kalorija
ir žymimas cal.
• 1 cal – tai šilumos energija, reikalinga 1 g vandens temperatūrai
pakelti 1 °C. 1 cal = 4,187 J.
Energijos
rūšys
• Energija, kuri priklauso nuo aukščio (arba nuo kūnų tarpusavio
padėties), vadinama potencine energija.
• Kinetinė energija – tai kūno energija, kuri susijusi su to kūno
judėjimu.
Energijos
tvermės
dėsnis
Energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies
energija gali virsti kitos rūšies energija.
Mechanizmai
Mechanizmai – tai įrenginiai, padedantys atlikti daug mums pa-
tiems neįveikiamų darbų.
Paprastieji
mechanizmai
• Paprastieji mechanizmai gali perduoti jėgą per atstumą, keisti
jėgos veikimo kryptį arba keisti jėgos dydį.
• Svertas – kietasis kūnas, kuris gali suktis apie įtvirtintą ašį (atra-
mos tašką).
• Skridinys – ant ašies užmautas nedidelis ratas su grioveliu virvei,
lynui ar grandinei permesti.
• Nuožulnioji plokštuma – tai plokštuma, sudaranti kampą su
horizontu.
1
112
113
4 skyrius. Įdarbinta energija
Kiekvienas skyrius
baigiamas
apibendrinimu –
jis pravers
kartojant skyriaus
medžiagą.
Tiriamieji darbai
skatina taikyti
turimas žinias ir
gebėjimus, kelti
klausimus, ieškoti
atsakymų,
kūrybiškai mąstyti.
Temos pabaigoje pateikiami klausimai
ir užduotys padės pasitikrinti,
ar pavyko suprasti temos medžiagą.
Temos santraukos
paskirtis – prisiminti
ir įtvirtinti žinias.
Skyriaus pabaigoje
pateikiamos užduotys padės
įsivertinti, kaip sekėsi mokytis.
Šia piktograma
siūloma nuskaityti
prie temos
pavadinimo
pateiktą QR kodą
ir pasinaudoti
skaitmeniniais
ištekliais.
3.2.
Kūdros gyventojai
Stebėdami kūdrą, galite pamanyti, kad joje niekas negyvena. Bet ar taip
yra iš tikrųjų? Sužinoję, kaip tinkamai elgtis ir tyrinėti gamtą, išmoksite bet
kurioje gamtinėje buveinėje pastebėti ir atpažinti gyvybės įvairovę.
Prieš pradedant stebėti gamtą, svarbu išsi
aiškinti, kaip derėtų elgtis (3.2.1 pav.).
Esate gamtos lankytojai, todėl neturite teisės jos
trikdyti. Nešiukšlinkite, neniokokite augalų, ne
gąsdinkite ir nežalokite gyvūnų, neardykite jų
buveinių, netriukšmaukite; neleistinose vietose
nestovyklaukite, nekurkite laužų.
Tinkamai apsirenkite ir apsiaukite, dėvėkite gal
vos apdangalą. Eidami į šlapias vietas, nepamirš
kite guminių batų.
Į nepažįstamas vietas neikite po vieną. Susipažinkite su vieta, kurią tyrinėsite.
Nepamirškite, kad gamtos rezervatuose galima vaikščioti tik specialiais moko
maisiais takais.
Neragaukite ir nerinkite nepažįstamų uogų, grybų ir augalų.
Pastebėję gyvūną, nedarykite staigių judesių ir netriukšmaukite, kad jo ne-
išgąsdintumėte.
Sužinoję gamtos tyrinėjimo taisy
kles, pradėsime pažintį su kūdra ir jos
gyventojais. Kū́ dra – dirbtinis gam
tos telkinys, kurį žmonės mėgsta
išsikasti sodyboje (3.2.2 pav.). Palan
kiausios biologinei įvairovei – seklaus
kranto kūdros.
Kokių gyvų organizmų galime ti
kėtis rasti kūdroje?
e-lankos.lt/yyv8
3.2.1. Saugaus ir etiško elgesio
gamtoje taisyklės
3.2.2 pav. Kūdra
70
3 skyrius. Vanduo ir gyvybė
Atpažinti organizmus galima naudojantis specialiais gam̃ tiniais rãk
tais. Atpažinimo raktai paremti organizmų bruožais. Pavyzdžiui, žinoda
mi paukščio spalvą, dydį, snapo formą, kur jis gyvena, kaip gieda, galime
apibūdinti jo rūšį. Visos organizmų grupės turi atskirus atpažinimo raktus,
pavyzdžiui, paukščių atpažinimo raktas, varliagyvių, vabzdžių ir t. t.
Taip pat galima naudotis skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis,
jų sukurta daugybė. Tokią programėlę atsisiuntę į išmanųjį telefoną ir įjungę
kamerą, lengvai atpažinsite augalus bei gyvūnus. Stebėdami gamtą, užsira
šykite, ką matote. Taip geriau pažinsite augalus bei gyvūnus, jų gyvenamą
ją vietą, įpročius, mitybą ir galėsite palyginti rezultatus. Pavyzdžiui, galite
naudotis 3.2.1 lentele. Matomus organizmus galite ir nufotografuoti.
3.2.1 lentelė. Lauko tyrimų lentelė
Organi`zmų grùpė – tai gyvų organizmų, turinčių bendrų bruožų,
visuma.
Šiam tyrimui galime naudoti tokias organizmų grupes: augalus, paukš
čius, žuvis, vabzdžius, vorus, dumblius, varliagyvius, moliuskus.
Stenkitės užrašyti kuo tikslesnę vietą, pavyzdžiui, galbūt pamatėte
žirgelio lervą smėlingoje kūdros pakrantėje, o galbūt laukys lėtai plaukiojo
kūdros paviršiumi. Pastabų skiltyje galite nurodyti, kaip tiksliai šis orga
nizmas atrodė: gal skleidė kokius nors garsus arba tupėjo ant žolių, nardė
vandenyje.
Iš pradžių
stebėkime kū
drą (3.2.3 pav.).
Pastebėtas
organizmas
Kokiai
organizmų
grupei
priklauso
Kur
pastebėtas
Kada
pastebėtas
Pastebėto
organizmo
požymiai
Kitos
pastabos
3.2.3 pav.
Kūdros
organizmų
įvairovė
3.2. Kūdros gyventojai
Antis
Vandens
lelija
Žirgelis
Dančiasnapis
Varlė
Švendrai
Nendrės
Ešerys
Sraigė
Tritonas
71
Lengviau pamatysite didelius organizmus, pavyzdžiui, paukščius, au
galus, esančius ant vandens arba prie jo. Kad nesusipainiotumėte, atskirkite
augalus nuo gyvūnų. Iš vandens augalų galite pamatyti lūgnių, vandens
lelijų, nendrių. Kūdroje gali plaukioti antys, laukiai ar dančiasnapiai, o prie
kranto gali vaikščioti ir kitų paukščių.
Pasižymėję augalus ir paukščius, atidžiau patyrinėkite kūdros pakrantę.
Galbūt pamatysite skraidančių žirgelių (3.2.4 pav.), mėgstančių nutūpti ant
pakrančių augalų, arba vandenį geriančių bičių (3.2.5 pav.), galbūt smėlingo
je pakrantėje rasite lervų, moliuskų ar varlių (3.2.6 pav.).
Stebėkite vandenį. Ar jame kas nors nardo? Gal kūdroje gyvena karpiai?
Ar kokios kitos žuvys? Ar ant vandens paviršiaus nėra čiuožikų? Ar vanduo
skaidrus? Gal vanduo atrodo drumstas dėl čia augančių dumblių?
Gyvybė kūdroje klesti ne tik paviršiuje ir ne visada pastebima plika
akimi. Visai kitokią organizmų įvairovę galima išvysti vandenį patyrinėjus
mikroskopù.
Jei namuose arba mokykloje turite mi
kroskopą, galite pasemti kūdros vandens
ir užlašinti kelis lašelius ant objektinio sti
kliuko. Jei mikroskopo neturite, galite pa
sinaudoti skaitmeninėmis programėlėmis,
padėsiančiomis padidinti vaizdą. Prieš akis
atsivers mikroskopinis kūdros pasaulis – iš
skirtingų formų dumblių, gyvūnų (dafnijų,
ciklopų) (3.2.7 pav.). Mikroskopinis vandens
pasaulis – ne mažiau gausus ir įvairus nei
tas, kurį matome plika akimi.
3.2.4 pav. Žirgelis gražutė
prie kūdros
3.2.5 pav. Bitė prie kūdros
3.2.6 pav. Kūdrinė varlė
3.2.7. Kūdros vanduo, matomas
pro mikroskopą
72
3 skyrius. Vanduo ir gyvybė
Pradėta pildyti lauko tyrimų lentelė galėtų atrodyti taip (galite įklijuoti
organizmo nuotrauką):
Klausimai ir užduotys
1. Savarankiškai stebėkite kūdrą, ežerą arba upę ir užpildykite lauko tyrimų
lentelę. Daugiau gyvybės pamatysite šiltuoju metų laiku, bet žiemą taip
pat galima išvysti gyvūnų pėdsakų sniege, paukščių.
2. Naudodamiesi skaitmenine atpažinimo programėle, atpažinkite ir aprašy
kite bent penkis skirtingus organizmus.
3. Pasidomėkite, iš kokių organizmų būtų galima spręsti, ar kūdros vanduo
švarus.
4. Pasvarstykite, ką turėtume daryti, kad kūdra išliktų švari ir joje gyventų
didelė biologinė įvairovė.
5. Ar kūdros organizmų įvairovė keičiasi skirtingais mėnesiais ir metų laikais?
Pagrįskite nuomonę.
Ko išmokome?
● Prieš atlikdami tyrimus gamtoje, turime susipažinti su saugumo ir etikos
taisyklėmis.
● Norint atpažinti organizmus, galima naudotis gamtiniais atpažinimo rak
tais arba skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis.
● Atliekant gamtos tyrimus, svarbu užsirašyti surinktus duomenis apie ste
bėtus organizmus, jų vietą, laiką ir visas pastabas.
● Kūdroje gyvena daugybė įvairių organizmų: paukščių, augalų, vabzdžių,
moliuskų, žuvų.
● Didelė kūdros mikropasaulio įvairovė yra matoma pro mikroskopą.
3.2. Kūdros gyventojai
Pastebėtas
organizmas
Kokiai
organizmų
grupei
priklauso
Kur
pastebėtas
Kada
pastebėtas
Pastebėto orga
nizmo požymiai
Kitos pastabos
Antis
Paukščiai
Plaukiojo
vandens
paviršiumi
prie kranto.
11.32 val.
Galva žaliai
melsva, bliz
ganti, snapas
geltonas.
Kreksėjo; vis panirdavo
priekine kūno dalimi
ieškodama maisto
vandenyje.
73
5.6.
Kaip mūsų kūnas pasisavina
skirtingas medžiagas
Kad galėtume panaudoti iš aplinkos gaunamas medžiagas, pavyz
džiui, maistą, deguonį, vandenį, organizmas turi jas pernešti ir pasisavinti.
Mẽdžiagų pérnaša – tai medžiagų keliavimas iš ląstelės į ląstelę. Pernešant
organizmo medžiagas, dalyvauja skirtingos organų sistemos: virškinimo,
kvėpavimo ir kraujotakos.
Vi`rškinimo sistèmą (5.6.1 pav.) sudaro tokie orgnai: burna, stemplė,
skrandis ir žarnynas. Į virškinimo sistemą patekęs maistas joje apdoroja
mas, susmulkinamas, maisto medžiagos įsiurbiamos, o likusios atliekos –
pašalinamos. Taip organizmas aprūpinamas būtinomis maisto medžiago
mis ir energija.
Virškinimo sistema prasideda ir pradeda darbą burnoje, kai į ją patenka
maistas. Joje maistas pradedamas smulkinti kramtant ir suvilgomas seilė
mis. Tada stemple juda į skrandį. Skrandyje maistas virškinamas. Vėliau jis
patenka į žarnyną, iš ten įsiurbiamas į kraują. Likusios neįsiurbtos medžia
gos pašalinamos.
Dėl kvėpãvimo sistèmos apsirūpiname mums taip reikalingu deguoni
mi ir pašaliname anglies dioksidą. Kvėpavimo sistema sudaryta iš šių orga
nų: nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių (5.6.2 pav.).
5.6. Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas
e-lankos.lt/whv9
5.6.1 pav. Virškinimo sistema
Burna
Stemplė
Skrandis
Žarnynas
5.6.2 pav. Kvėpavimo sistema
Nosis
Trachėja
Bronchai
Plaučiai
141
Per nosį į kvėpavimo sistemą patenka oras, o nosies plaukeliai jį dar
išvalo nuo didelių dulkių. Toliau oras juda vamzdeliu, vadinamu trachėja, ji
išsišakoja į du bronchus. Bronchai – irgi vamzdeliai, jais oras juda iš trachė
jos į plaučius. Kiekvienas bronchas turi daugybę šakų ir jos sudaro plautį.
Plaučius taip pat turime du. Juose mūsų įkvėptas deguonis patenka į kraują,
o anglies dioksidas – pašalinamas iš kraujo.
Kvėpuoja visi gyvi organizmai, net ir augalai. Svarbu atkreipti dėmesį ir
į oro kokybę, tai yra kiek oras, kuriuo kvėpuojame, yra užterštas. Kvėpuo
jant užterštu oru, kenkiama sveikatai, gali išsivystyti įvairių ligų. Labiausiai
užterštas oras būna miestuose, daug transporto bei pramonės turinčiose
vietovėse.
Kraujótakos sistemà mus aprūpina maisto medžiagomis, padeda po
kūną išnešioti deguonį.
Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis (5.6.3 pav.). Širdis yra
pagrindinis kraujotakos sistemos organas, varantis kraują po visą kūną. Į
širdį ateina ir iš jos išeina kraujagyslės. Kraujagyslės – tai vamzdeliai, ku
riais kraujas pasiekia visas kūno dalis.
5.6.3 pav. Kraujotakos sistema
Širdis
Kraujagyslės, kuriomis
kraujas išteka iš širdies
(nuspalvintos raudonai)
Kraujagyslės, kuriomis
kraujas grįžta į širdį
(nuspalvintos mėlynai)
Tai įdomu! Ar žinojote, kad mėlynasis banginis turi didžiausią širdį iš visų gyvūnų?
2014 m. į sausumą išmesto mėlynojo banginio širdis svėrė 199,5 kg ir buvo 1,5 m ilgio!
Beje, žmogaus širdis sveria vos 310 g.
142
5 skyrius. Medžiagų karalystė
2. Pasidomėkite, kiek laiko žmogus gali
išgyventi be reikalingų medžiagų:
maisto, vandens, deguonies.
3. Vidutinis 7–12 metų žmogaus pulsas
ramybės būsenoje yra 75–110 tvinks
nių per minutę. Apčiuopkite pulsą
riešo srityje, kaip parodyta paveiks
lėlyje, ir apskaičiuokite, kiek tvinksnių
per minutę plaka jūsų širdis. Ar šis
skaičius patenka į nurodytą ribą?
4. Žmogus ramybės būsenoje vidutiniškai įkvepia 16–20 kartų per minutę.
Kelias minutes pašokinėkite, pabėgiokite ar kitaip pajudėkite ir apskai
čiuokite, kiek kartų per minutę įkvėpsite. Ar šis skaičius padidėjo, ar pama
žėjo? Kodėl?
5. Kokias dar žinote žmogaus organų sistemas ir kokias funkcijas jos atlieka?
Ko išmokome?
● Medžiagų pernaša – tai medžiagų keliavimas po visą organizmą ir iš ląs
telės į ląstelę.
● Virškinimo sistemą sudaro burna, stemplė, skrandis ir žarnynas. Virškini
mo sistema aprūpina mus maisto medžiagomis ir energija.
● Kvėpavimo sistema sudaryta iš nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių. Ji
aprūpina mus deguonimi ir pašalina anglies dioksidą.
● Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis. Kraujotakos sistema po
kūną išnešioja maisto medžiagas ir deguonį.
144
5 skyrius. Medžiagų karalystė
5.7. Šiluma ir jos perdavimas
5.7.
Šiluma ir jos perdavimas
Saulėtą dieną pastovėkite atokaitoje ir pajusite, kaip nuo saulės spin
dulių sušyla jūsų kūnas. Mūsų Saulė yra ne tik šviesos, bet ir pagrindinis
šilumos šaltinis (5.7.1 pav.). Nuo Saulės šviesos ir šilumos priklauso Žemės
gyvybė! Mūsų aplinkoje yra daug šilumos šaltinių, pavyzdžiui, laužas
(5.7.2 pav.), prie kurio malonu pasėdėti vasaros vakarais, karštas vanduo
geizeriuose (5.7.3 pav.) ar tiesiog šildytuvas namuose. Bet ir kūnas yra šilu
mos šaltinis.
Visi už aplinką šiltesni kūnai vadinami šilumõs šalti`niais.
Net ir šalčiausias daiktas turi šilumos, tik jos turi mažiau nei karštas.
Šilumà yra energijos forma. Tai energija, kurią jaučiame, bet nematome.
Jau žinote, kad visi kūnai suda
ryti iš molekulių. Molekulėms nuo
lat judant, susidaro šiluminė ener
gija. Karštuose kūnuose molekulės
juda greičiau nei šaltuose, o kietuo
se kūnuose virpa. Tačiau kaip ga
lime pajusti šilumą? Pasirodo, šilu
mą galima perduoti keliais būdais:
šiluminiù laidumù, konvèkcija ir
šilumõs spinduliãvimu (5.7.4 pav.).
5.7.4 pav. Šilumos perdavimo būdai
Šiluminis
laidumas
Šilumos
spinduliavimas
Konvekcija
Šilumos
spinduliavimas
5.7.1 pav. Saulė mums yra
ir šviesos, ir šilumos šaltinis.
5.7.2 pav. Degant medienai, taip
pat išsiskiria šiluma.
5.7.3 pav. Žemės gelmėse
užviręs vanduo išsiveržia
geizerio pavidalu.
e-lankos.lt/w7mt
145
6.5.
Pasitikrinu
ir įsivertinu
Priskirkite šiuos išteklius išsenkantiems ir neišsenkantiems.
Kokius gamtos išteklius geriausia naudoti norint saugoti mūsų
planetą?
A Išsenkančius
B Neatsinaujinančius C Neišsenkančius
Kurie iš šių gamtos išteklių yra neatsinaujinantys?
A Saulės ir vėjo
B Augalai
C Nafta ir
energija
ir gyvūnai
akmens anglis
Kuris iš šių produktų turi mažiausią anglies pėdsaką?
A Jautiena, atvežta
B Lietuviški
C Kava, atvežta
iš Japònijos
obuoliai iš kaimo
iš Pietų̃ Amèrikos
Kokią įtaką aplinkai daro žmogus?
A Miestų ir žemės ūkio plėtimasis
B Kelių tiesimas
C Atliekų kiekio augimas
D Visi išvardyti
Išsenkantys
Neišsenkantys
saulės energija
gyvūnai
uolienos
vėjo energija
nafta
augalai
gamtinės dujos
krituliai
akmens anglis
176
6 skyrius. Žmogus ir aplinka
Kuri iš saugomų teritorijų yra saugoma griežčiausiai ir joje yra drau
džiama žmogaus ūkinė veikla?
A Rezervatai
B Nacionaliniai parkai
C Draustiniai
D Regioniniai parkai
Žvejojant, medžiojant ir užsiimant ūkine veikla, svarbu laikytis tam
tikrų taisyklių. Apibūdinkite čia pavaizduotas taisykles.
Nurodykite, kuris aprašas kurią saugomą teritoriją ar vietą biologinei
įvairovei saugoti apibūdina.
Kokios 4 higienos taisyklės vaizduojamos iliustracijoje? Paaiškinkite,
kodėl kiekvienos svarbu laikytis.
6.5. Pasitikrinu ir įsivertinu
1. Vieta, kurioje saugomos įvairių augalų
sėklos.
2. Teritorija, kurioje saugomi nacionalinės
reikšmės objektai ir laukiami turistai.
3. Vieta, kurioje užsiimama gyvūnų apsauga,
veisimu, visuomenės švietimu.
4. Griežčiausiai saugoma teritorija, kurioje
draudžiama ūkinė veikla.
5. Teritorija, skirta regioninės svarbos
ekosistemoms ir objektams saugoti.
Rezervatas
Zoologijos sodas
Regioninis parkas
Sėklų bankas
Nacionalinis parkas
177
6.6.
Skyriaus „Žmogus ir aplinka“
apibendrinimas
Tema / sąvoka
Apibūdinimas
Gamtos
ištekliai
● Gamtos ištekliai – tai gamtos komponentai, kuriuos žmogus nau
doja savo reikmėms.
● Gamtos ištekliai skirstomi į išsenkančius ir neišsenkančius. Dau
gelis vaistų gaminami iš augalų.
Naudingosios
iškasenos
Naudingosios iškasenos – tai medžiagų sankaupos Žemės plutoje,
kurias galime panaudoti įvairioms veikloms.
Gamtos
mokslai ir
tyrimai
● Biologija tiria gyvus organizmus, atranda naujų rūšių, vis geriau
suprantama, kaip jie vieni su kitais susiję.
● Chemija tiria gamtos chemines medžiagas.
● Fizika tiria gamtos dėsnius.
● Gamtos stebėjimas įkvėpė daug išradimų, pavyzdžiui, buvo su
kurti lėktuvai, antibiotikai, laivų danga.
Buveinių
naikinimas
Dėl miestų, kelių, automagistralių statybų naikinamos natūralios
buveinės.
Anglies
pėdsakas
● Anglies pėdsakas rodo, kiek kokia veikla, produktas ar asmuo pri
sideda prie klimato kaitos.
● Maisto produktai taip pat palieka anglies pėdsaką.
Atliekos
● Atliekų problema tampa vis svarbesnė, ypač mikroplastiko.
● Mikroplastikas – mažytės plastiko dalelės, jų susidaro yrant plas
tikui. Mikroplastikas, naudojamas kosmetikoje ir kitur, dažnai
patenka į aplinką.
● Atliekų susidaro vis daugiau ir ne visos tinkamai tvarkomos –
rūšiuojamos ir perdirbamos.
Būdai,
mažinantys
žmogaus
veiklos įtaką
buveinėms
Kad sumažintume žmogaus veiklos įtaką buveinėms, galime ma
žiau pirkti, ypač plastiko, taupyti elektrą ir vandenį.
178
6 skyrius. Žmogus ir aplinka
6.6. Skyriaus „Žmogus ir aplinka“ apibendrinimas
Tema / sąvoka
Apibūdinimas
Biologinė
įvairovė
● Biologinė įvairovė – tai gyvų organizmų visuma.
● Masinis rūšių nykimas – procesas, kai išmiršta didžiulė dalis gyvų
organizmų, ir tai vyksta labai sparčiai.
Saugoma
teritorija
Saugoma teritorija – tai teritorija, kurioje, siekiant išsaugoti ir moks
liškai tirti gamtos ar kultūros vertybes, ribojama žmogaus veikla.
Žvejybos,
medžioklės,
ūkinės veiklos
taisyklės
Nustatant žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles, rūpinama
si biologinės įvairovės išsaugojimu.
Zoologijos
sodai ir sėklų
bankai
Zoologijos sodai ir sėklų bankai yra skirti gyvūnų bei augalų įvairo
vei pasaulyje išsaugoti.
Asmens
higiena
● Asmens higiena – tai taisyklės ir žinios apie žmogaus sveikatą, jos
gerinimą, ligas.
● Asmens higiena apima prausimąsi, burnos, akių priežiūrą, drabu
žių ir avalynės švarą, poilsio režimą.
Aplinkos tarša
Aplinkos tarša, pavyzdžiui, dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša,
veikia mūsų sveikatą ir gali sukelti tam tikras ligas.
Mikrobiologinė
tarša
Mikrobiologinė tarša – tai tarša visai mažais mikroorganizmais, pa
vyzdžiui, bakterijomis, virusais, pelėsiais ir kitais grybais.
179