Judita Džežulskienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis, I dalis
klasė
Judita Džežulskienė
Vilnius
Lietuvių kalba
8
Vadovėlis
klasei
I dalis
Judita Džežulskienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis 8 klasei, I dalis
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
(Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, 2024-07-19 Nr. S2-166 (6.1)
Vertintojos: mokytoja metodininkė Kristina Nugarienė (Vilniaus lietuvių namai),
vyresnioji mokytoja Jolita Šalomskienė (Vilniaus privati gimnazija),
mokytoja ekspertė Asta Valentienė (Kauno Palemono gimnazija)
Projekto vadovas Andrius Brazdžius
Redaktorė Aistė Skirmantienė
Korektorė Virginija Bračiulytė
Dizainerė ir dailininkė Asta Puikienė
Viršelio dizainą kūrė Nastassia Navitskaya
ISBN 978-609-470-219-8
© Judita Džežulskienė, 2024
© „Baltos lankos Klett“, 2024
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu,
viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiute
rių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą
ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip per
duoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstai
gose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar
asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar pada
ryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose
terminaluose tų įstaigų patalpose.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų
informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Išleido leidykla UAB „Baltos lankos Klett“
Gedimino pr. 28, 01104 Vilnius
+370 5 208 0358
vadoveliai@elankos.lt
www.baltulankuvadoveliai.lt
Pirmas leidimas 2024
Turinys
Vadovėlio sandara ...........................................................................................................4
Pratarmė ............................................................................................................................6
I. KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS...........................7
1. Kalba ir jos atmainos ..................................................................................................8
2. Lietuvių kalbos tarmės ..............................................................................................12
3. Bendrinė kalba ...........................................................................................................16
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................22
II. LEKSIKA IR STILISTIKA................................................................................................27
1. Dabartinė leksika .......................................................................................................28
2. Svetima leksika, arba skoliniai .................................................................................34
3. Funkciniai stiliai ........................................................................................................40
4. Dalykinis ir meninis stilius ......................................................................................46
5. Publicistinis ir buitinis stilius ..................................................................................50
6. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................54
III. MORFOLOGIJA, RAŠYBA, KIRČIAVIMAS................................................................59
1. Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos, jų rašyba ir vartojimas ..............60
2. Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai ....................................................66
3. Prieveiksmių skyriai ir daryba ................................................................................72
4. Prieveiksmių laipsniavimas ir vartojimas .............................................................78
5. Prieveiksmių kirčiavimas .........................................................................................82
6. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas ..............................................................86
Šaltinių sąrašas ...............................................................................................................92
Kalba kaip socialinis,
kultūrinis ir
istorinis reiškinys
1. Kalba ir jos atmainos
2. Lietuvių kalbos tarmės
3. Bendrinė kalba
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas
e-lankos.lt/28yv
Papildoma medžiaga,
kurią galima atverti
išmaniajame įrenginyje
nuskaičius QR kodą
Skyriaus turinys
antras skyrius
56
57
2. Naudodamiesi „Tarptautinių žodžių žodynu“, „Lietuvių kalbos terminynu“ ir „Terminų
banku“, parenkite dvikalbį kurios nors srities 20-ies tarptautinių žodžių žodynėlį.
2.1. Pasirinkite norimą sritį, pavyzdžiui, mediciną, sportą, transportą ar kompiuteriją.
2.2. Surašykite lietuviškus žodžius ir kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų, vokiečių, prancūzų,
lenkų ar rusų, atitikmenis.
2.3. Paaiškinkite, kuo šie žodžiai skiriasi ir kuo panašūs.
3. Raskite poras ir susiekite stiliaus pavadinimą su aprašymu.
1.
2.
3.
4.
5.
Funkciniai stiliai
1. Administracinis
2. Buitinis
3. Meninis
4. Publicistinis
5. Mokslinis
Aprašymai
a) Sietinas su asmeniniu žmonių bendravimu. Jis būdingas ir sakytinei, ir rašytinei
kalbai. Tokiu stiliumi kalbame kasdienėse situacijose, todėl pasitaiko tarmybių,
žargono žodžių, pati kalba nėra nuosekli.
b) Šio stiliaus tekstuose konkrečios srities mokslininkai išdėsto savo tyrinėjimo me-
džiagą, pateikia tyrimą pagrindžiančių argumentų, suformuluoja tai sričiai reikš-
mingas išvadas. Šio stiliaus tekstams keliami griežti kalbos ir teksto struktūros
reikalavimai.
c) Tai meninės, poetinės kalbos stilius. Juo kuriama grožinė literatūra. Pagrindinė
šio stiliaus funkcija – estetinė.
d) Šio stiliaus tekstai yra susiję su valstybinių institucijų, įstaigų, įmonių veikla ir
dokumentacija. Jo kalba šabloniška, vartojama daug standartinių frazių, vadina-
mųjų klšių, o dokumento dalių išdėstymas griežtai apibrėžtas.
e) Šio stiliaus tekstai yra apibendrinamojo pobūdžio, autoriai remiasi faktais, mini
aktualius visuomeninio gyvenimo įvykius, tiesiogiai reiškia nuomonę ir kviečia
jai pritarti. Čia vyrauja laisvesnis stilius, susijęs su asmens saviraiška.
4. Atlikite tyrimą: visą dieną stebėkite ir užsirašinėkite, kokių funkcinių stilių kalbą išgir-
dote ar perskaitėte tekstus mokykloje, namuose, gatvėje, kurio stiliaus kalba domina-
vo. Pristatykite klasei gautus rezultatus ir pateikite konkrečių pavyzdžių.
ĮSIVERTINAME
5. Pabaikite sakinius. Įsivertinkite, ką labai gerai ar gana gerai žinote, kas neaišku, apie ką
norėtumėte daugiau sužinoti.
1. Istorizmai ir archaizmai reikalingi tada, kai...
2. Naujadarais laikome tuos žodžius, kurie...
3. Skoliniais vadiname tuos žodžius, kurie...
4. Tarptautiniai žodžiai yra skoliniai, kurie...
5. Svetima leksika netinkama tada, kai...
6. Atsakydami į klausimus, išdėstykite savo nuomonę.
6.1. Koks jūsų požiūris į svetimybių ir naujažodžių vartojimą savo kalboje? Nuomonę pa-
grįskite.
6.2. Ką dažniau renkatės – skolinius ar lietuviškus naujažodžius? Pateikite savo kalboje pri-
gijusių naujažodžių pavyzdžių.
6.3. Kokią kalbą vartojate dirbdami kompiuteriu? Kaip vertinate lietuviškus kompiuterijos
terminus? Pateikite savo vartojamų terminų.
skyriaus apibendrinimas
ir įsivertinimas
35
34
Svetima leksika,
arba skoliniai
svetima leksika, arba skoliniai
MOKYMOSI TIKSLAI
• Sužinosite, kaip atsiranda svetimi žodžiai, arba skoliniai.
• Aptarsite tarptautinių žodžių vartojimą.
• Mokysitės atpažinti nevartotinas svetimybes.
STEBIME
Pradėję mokytis svetimos kalbos, pastebime,
kad kai kuriuos žodžius jau suprantame. Paprastai tai yra tarptautniai žõdžiai.
Jie tarsi tiltai sieja skirtingas kalbas. Pažvelkite į vokiečių, italų, prancūzų kalbų
žodžius ir atlikite užduotis.
2. Pasiklausykite, kaip šie žodžiai tariami vokiškai, itališkai ir prancūziškai. Galite naudotis
interneto vertėju arba elektroniniu žodynu. Ar pavyko suprasti?
3. Išverskite šiuos žodžius į anglų kalbą ir ištarkite juos arba pasiklausykite tarimo.
4. Patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad tarptautiniai žodžiai padeda mokytis kalbų.
AIŠKINAMĖS
Žodžiai yra nevienodos kilmės. Vieni jų yra savi, paveldėti iš protėvių,
kiti – svetimi, pasiskolinti iš kitų kalbų. Savi, nesiskolinti žodžiai vadinami veldi-
nias. Seniausi lietuvių kalbos veldiniai yra perimti iš indoeuropiečių prókalbės.
Taigi beñdros tokių lietuvių kalbos ir giminiškų kalbų žodžių ištakos siekia to-
limus priešistorės laikus. Tikriausiai pamenate 7 klasėje aptartą indoeuropiečių
veldinį du, kuris turi atitikmenų kitose giminiškose kalbose: latvių divi, lotynų
duo, rusų dva.
Panagrinėkite schemą ir išsiaiškinkite, kokius žodžius lietuvių kalba pavel-
dėjo iš indoeuropiečių prokalbės, o kokius pasiskolino iš kitų kalbų.
Prancūzų kalbos
žodžiai
Problème, forme,
concert, pizza,
classe, karaoké,
café, téléphone,
sushi.
Vokiečių kalbos
žodžiai
Problem, Form,
Konzert, Pizza,
Klasse, Karaoke,
Kaffee, Telefon,
Sushi.
Italų kalbos žodžiai
Problema, forma, concerto,
pizza, classe, karaoke,
caffè, telefono, sushi.
Išlikę iš indoeuropiečių
prokalbės laikų
Vienas, trys, keturi, penki;
akis, dantis, nosis; brolis,
motina, sesuo, sūnus;
šuo, vilkas, angis; Dievas,
šventas, melstis; javai,
linai, beržas; saulė, ugnis,
vanduo; būti, ėsti, mirti.
Pasiskolinti
iš kaimynų
Slavų: grybas, knyga,
bažnýčia, bulvė;
germanų: pinigas, gatvė,
kunigas, kambarys;
finų (suomių):
laivas, burė, kadagys;
žydų: šutvė.
Atėję per tarpines kalbas
daugelyje kalbų paplitę
tarptautiniai žodžiai
Graikų: atòmas, poltika,
filosòfija, pedagògas;
lotynų: universitètas,
operãcija;
anglų: biudžètas, parlameñtas,
mtingas;
prancūzų: biùras, garãžas,
aferà;
italų: akòrdas, akvarèlė, tèno-
ras;
vokiečių: fejervèrkas, raketà,
štãbas;
arabų: álgebra;
indėnų: šokolãdas;
kinų: sojà, taifnas.
Svetimos kilmės žodžiai
Savos kilmės žodžiai
Veldiniai
Skoliniai
LEKSIKA PAGAL KILMĘ
1. Išverskite šiuos žodžius į lietuvių kalbą. Kaip sekėsi versti?
KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VADOVĖLIU
54
MOKYMOSI TIKSLAI
• Padiskutuosite apie svetimybes, naujažodžius ir kompiutèrijos terminus.
• Parengsite dvikalbį tarptautnių žodžių žodynėlį.
• Pasikartosite, kokie yra funkciniai stiliai ir jų požymiai.
• Paanalizuosite, kokių funkcinių stilių tekstai įprasti jūsų aplinkoje.
• Įsivertinsite žinias apie leksiką ir funkcinius stilius.
APIBENDRINAME
1. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.
Kalbasi studentas ir mergina.
– O ponaitis ar iš toli?
– Nuo Alksnėnų. Einu pas tetą už girios.
– Ką tenai veiksit?
– Žodžius rinksiu.
– Ką?
– Žodžius rinksiu.
– Kaip tai – ar ponas šnekėti nemokat?
Skyriaus apibendrinimas
ir įsivertinimas
Temos
mokymosi
tikslai
Teorinė dalis
Užduotys ir
klausimai, pade
dantys prisiminti
išeitą temą, pa
kartoti teorinę
medžiagą
Skyriaus
apibendrinimas ir
įsivertinimas
Schemos ir
lentelės, kad
būtų lengviau
įsiminti
Užduotys ir
klausimai,
padedantys
susipažinti su
tema
Šia piktograma
pažymėtos
užduotys, kurias
atliekant teks
pasitelkti
skaitmenines
priemones. Jas
rasite nuskaitę
QR kodą skyriaus
pradžioje
Mieli aštuntokai,
mokydamiesi iš šio vadovėlio, jūs tęsite kalbos pažinimo kelio
nę, toliau gilinsite lietuvių kalbos žinias, ugdysitės gebėjimus ben
drauti, tinkamai reikšti mintis ir kritiškai mąstyti. Atlikdami užduo
tis tyrinėsite kalbos taisykles, lavinsite rašymo ir skaitymo įgūdžius,
mokysitės analizuoti ir suvokti tekstus. Kurdami kalbinius projek
tus, jūs turtinsite vaizduotę ir kūrybiškumą. Grupinėse diskusijose
dalinsitės idėjomis ir mokysitės bendradarbiauti.
Vadovėlyje susipažinsite su kalbos atmainomis – tarme, socio
lektu, žargonu, medialektu, aptarsite jų sąsajas su bendrine kalba. Su
žinosite, kaip kalboje atsiranda naujų žodžių, tyrinėsite istorizmus,
archaizmus, terminus ir naujuosius skolinius. Aiškinsitės funkcinius
stilius, rašysite dalykinius ir publicistinius tekstus, analizuosite savo
aplinkos tekstus. Gilinsitės į nekaitomųjų kalbos dalių (prieveiks
mio, prielinksnio, jungtuko, dalelytės, jaustuko ir ištiktuko) reikš
mes ir gramatinius požymius. Mokysitės taisyklingo jų vartojimo ir
rašybos. Plėsite žinias apie sakinio požymius, kursite įvairių rūšių
sakinius. Įtvirtinsite privalomąsias aiškinamųjų sakinio dalių, lygi
namųjų posakių, įterpinių ir kreipinių skyrybos taisykles. Išmoksite
naudotis šiuolaikinėmis kalbos technologijomis: tekstynu, kirčiuo
kliu, morfologiniu anotatoriumi ir elektroniniais žodynais. Laikyda
miesi viešosios kalbos reikalavimų, mokysitės parengti pranešimus.
Tikiuosi, kad šio vadovėlio medžiaga ne tik padės jums atrasti
šimtmečiais kurtą kultūros paveldą, bet ir išmokys būti tikrais lietu
vių kalbos ir kultūros puoselėtojais bei kūrėjais.
Kiekviena diena mums dovanoja naujų atradimų ir kviečia tap
ti geresniais žmonėmis. Linkiu jums daug kantrybės, atkaklumo ir
smalsumo. Tegul ši lietuvių kalbos pažinimo kelionė praturtina jus
ir ugdo jūsų asmenybę!
Autorė
Kalba kaip socialinis,
kultūrinis ir
istorinis reiškinys
1. Kalba ir jos atmainos
2. Lietuvių kalbos tarmės
3. Bendrinė kalba
4. Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas
e-lankos.lt/28yv
Kalba ir
jos atmainos
MOKYMOSI TIKSLAI
• Sužinosite, kaip apibūdinama kalba.
• Susipažinsite su tam tikromis kalbõs atmainoms (tarme, sociolektu, žargonu,
medialektu).
• Aptarsite kalbos atmain sąsają su bendrine kalba.
STEBIME
Kalbà – tai žmonių bendravimo ir saviraiškos priemonė,
turinti garsinę ir gramatinę sandarą ir veikianti kaip sistema.
Perskaitykite, kaip gali būti apibūdinama kalba. Atsakykite į klausimus
ir atlikite užduotis.
Taisyklinga
Teikianti bendravimo laisvę
Nenatūrali
Unikali
Draugiška
Bendravimą varžanti
Graži
Senamadiška
Oficiali
Draudžiama vartoti
Kaimiška
Radijo ir televizijos
Pašaipi
Nuoširdi
Natūrali
Buitinė
Šiurkšti
Privati
Prestižinė, arba elitinė
Kalba gali būti:
kalba ir jos atmainos
1. Naudodamiesi pateiktais kalbos vertinimais, apibūdinkite bendrinę kalbą, tarmę ir jau
nimo kalbą. Kada vartójamos šiõs kalb õs ãtmainos?
2. Apibūdinkite tipišką žmogų, kalbantį bendrine kalba, tarme ir jaunimo kalba. Pasinau
dokite pateiktais priešingais asmens apibūdinimais: protingas – neišmanėlis, atsakin
gas – nerūpestingas, įdomus – nuobodus, linksmas – rimtas, šiuolaikiškas – senamadiš
kas, plačių pažiūrų – siaurų pažiūrų, atviras – uždaras, šiltas – šaltas, darbštus – tingus.
3. Pàstebima, kad kalbos atmain ir jomis kalbančių asmenų apibūdinimai susiję. Ku-
ria kalbos ãtmaina kalbančius žmones įvertinote palankiausiai? Pagrįskite savo pasi
rinkimą.
AIŠKINAMĖS
Kalba nėra vienalytė. Ji turi atmain – įvairių daugiau ar mažiau sa
varankiškų, nuolat kintančių gramatinių sistemų. Tai tarmės, jaunimo kalba,
žargonas, išeivių kalba, bendrinė kalba ir kt. Jų atsiradimą ir vartojimą lemia
žmonių gyvenamoji vieta, amžius ar profesija. Sakykime, žmonės Plùngėje
kaba kitaip nei Alytujè, o paaugliai – kitaip nei septyniasdešimtmečiai. Vie
nókia yra mokinių kalba, kitókia – informatikų. Kalbõs ãtmainos – tai įvai
rūs kalbos variantai. Jos prasmingos tada, kai vartojamos tinkamoje vietoje
tinkamu laiku.
Pažiūrėję į lentelę, susipažinkite su pagrindinėmis kalbos atmainoms.
KALBOS ATMAINOS
Viena teritorinių kalbos atmainų grupių yra tamės. Jos skiriasi garsais, intonacija,
gramatika, žodynu. Didžiuosiuose Lietuvõs miestuose ir lietuvių išeivių bendruomenė
se yra susiformavę ir tam tikri regiòniniai lietuvių kalbos variantai – miẽsto dialèktai ir
iševių kabos.
Kalbos skirtumus lemia ir socialiniai veiksniai: socialinė padėtis, išsilavi
nimas, profesija, kalbėjimo aplinkybės, amžius, lytis ir t. t. Tókios kalbõs ãtmai
nos vadinamos sociolèktais. Vienas iš jų yra žargònas – šnekamosios kalbos
Teritorinės atmainos
• Tarmės
• Miesto kalbos, arba miesto dialektai
• Lietuvių išeivių kalbos
Socialinės atmainos
• Sociolektai, arba socialiniai dialektai
• Žargonas
• Medialektas
Standartinė atmaina
• Bendrinė kalba
pirmas skyrius
10
atmaina, vartojama nedidelio žmonių būrio. Neretai ji yra uždarų visuomenės
grupių: tam tikros profesijos (pvz., medikų, informatikų), tam tikro amžiaus
(pvz., paauglių) ar socialinio sluoksnio (pvz., kalinių, vagių) žmonių – kalba.
Žargonas nuo kitų atmainų ryškiai skiriasi žodynu ir intonacija. Žargono
elementų yra mokinių, studentų kalboje: jėga, kūl, faina – „puiku, nuosta
bu“, nerealiai – „labai“, šakės – „blogai, galas“, cepas – „cepelinas“, chebra –
„grupė, kompanija“, čatinti – „kalbėtis, susirašinėti“, taginti – „pažymėti“, su-
pakavo – „suėmė, sugavo“, man viskas dzin – „man niekas nerūpi“ ir pan. Tó
kia kalba siekiama atsiriboti nuo kitų ir pabrėžti priklausymą grupei. Žargo
nas greitai kinta, nes jo elementai turi būti neįprasti ir laužyti nusistovėjusias
kalbõs taisykles. Jis neleidžia kabai sustabarėti.
Pastaruoju metu vis dažnesnis naujas kalbos darinys – medialèktas. Tai socialinių mè
dijų kalba, vartojama trumposiose žinutėse, elektroniniuose laiškuose, pokalbių svetainėse.
Medialektù siekiama praplėsti kalbos ribas įtraukiant angliškus žodžius, jausmãženklius,
grotãžymes. Ši atmaina pastebima ir literatūroje:
Kurį laiką žiūriu pro langą.
Through blood and dirt and hate, let our silver glitter shine
#miamistaystrong #rememberingliam.
Prisegu Liamo draugo nuotrauką.
Tweet.
(Gabijos Grušaitės romano „Stasys Šaltoka:
Vieneri metai“ ištrauka)
Viešojo gyvenimo (valstybės valdymo, kultūros, švietimo, teisės ir kt.) reikmėms var
tojama sunorminta1 lietuvių kalbos atmaina – bendrnė kalbà.
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite laisvojo stiliaus teksto pavyzdį iš jutùbo ir atlikite užduotis.
Andrius
Šis PILDYK’as, kitaip žinomas kaip Talžūnas, 2022-aisiais yra nukovęs „Nickelodeon
Kids Choice“ apdovanojimą. Kai pabosta kūrybinti video, jis griebiasi dainų. Visi jau
neabejotinai esate girdėję užtrendinusią „Mamos teslą“. Talžūno arkliukas – TikTok’o
patikrinimai, bet slaptas jo planas – išragauti visus Kyjevo kotletus.
1 Sunòrminti – visuotinai pripažinti ir raštu įteisinti kalbos reiškinius ir vartojimo taisykles.
11
kalba ir jos atmainos
Artūras
Šis Youtuber’is savo karjerą pradėjo su broliu Mira, kurdamas juokingus video „Stimome
dia“ „Youtube“ kanale. Artūras visada iš kišenės ištraukia bajerius, taip pat jis geriausiai
team’e išmano kiniškus išradimus, nes išbandė jau tikrai ne vieną. PILDYK kanale gali
ma pamatyti jo video apie įvairius žmonių (ir ne tik) tipus – pasubscribink ir pažiūrėk!
Akvilė
Ji savo trendiniu video apie dailės pamoką tikrai ne vieną dailės mokytoją privertė
1000 vaikų rašyti dešimtukus. Aqvos kasdienybė yra visokie DIY projektai ir crazy
eksperimentai. Paskutiniu metu ji bando nulaužti ir maisto sritį.
1.1. Apibūdinkite šio teksto kalbos atmainas. Kokiai žmonių grupei skirti šie pristatymai?
1.2. Aptarkite kalbos atmainų sąsają su bendrine kalba.
1.3. Raskite žargono žodžius.
1.4. Pasakykite, koks žargono vaidmuo reklamoje.
2. Parašykite telefono plano reklaminę žinutę, skirtą paaugliams. Pavartokite žargoninį
žodį (ar posakį), kuriuo patrauktumėte adresato dėmesį ir suteiktumėte žinutei origi
nalumo. Žargonas gali sustiprinti įspūdį, gal net šokiruoti adresatą.
APIBENDRINAME
3. Susipažinkite su sakytine miesto kalba, kuri natūraliai skiriasi nuo rašytinės kalbos. Ap
silankykite vilniečių interviu bazėje „Kalba Vlnius“ (parengė Ramunė Čičirkaitė ir Lore
ta Vaicekauskienė) ir atlikite užduotis.
3.1. Vilniečių interviu bazės skiltyje „Apie bazę“ raskite, apie ką pasakoja vilniečiai.
3.2. Bazės skiltyje „Pasiklausykite vilniečių kalbos“ pasiklausykite kelių pasisakymų. Paly
ginkite vilniečių tartį su jūsų aplinkoje vartojama tartimi. Kokių panašumų ir skirtumų
randate?
„Tarmių metai“
Jurgita Jurkutė-Širvaitė
Algirdas ir Faustas Latėnai
Ugnė Galadauskaitė
Algimanta Žukauskienė
Lietuvių kalbos
tarmės
12
MOKYMOSI TIKSLAI
• Susipažinsite su lietuvių kalbos tarmėmis.
• Aiškinsitės, kodėl tarmės yra bendrinės kalbos gyvavimo šaltinis.
STEBIME
Paklausykite, kaip tarmiškai kalba televizijos žmonės projekte
„Tarmių metai“. Atlikite užduotis, atsakykite į klausimus.
1. Padiskutuokite apie tarmes.
2. Kokia tarme kalbate jūs, jūsų tėvai ir giminaičiai?
3. Kaip manote, kodėl Lietuvõs nacionalinis radijas ir televizija rengė projektą
„Tarmių metai“?
13
lietuvių kalbos tarmės
AIŠKINAMĖS
Tarm – tai vienos teritorijos kalbos atmaina, visavertė kalbinio bendravi
mo sistema. Kiekviena tarmė apima tik dalį kalbos ploto, todėl viena nuo kitos
skiriasi garsais, intonacija, gramatika, žodynu ir pan. Į tarmes kalbos skaidėsi
tais laikais, kai žmonės dar gyveno sėsliai ir mažai bendravo su tolėliau esan
čiais kaimynais. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai vyko Lietuvos že
mės ūkio reforma, sparčiai ėmė augti ekonomika, kultūra, švietimas. Tuo metu
įvairių vietų gyventojai jau aktyviau bendravo ir vis dažniau kalbėjo bendrine
kalba, nes daugelis tarminių ypatumų ėmė sparčiai nykti, o tarmės – panašėti
tarpusavyje. Todėl bendrinė kalba pradėjo plisti.
Lietuvių kalboje yra dvi pagrindinės tarmės – aukštačių ir žemačių. Kiekviena jų
dalijama į tris pãtarmes, o šios dar smulkiau – į šnektàs ir pãšnektes. Pasižiūrėję į tarmių
žemėlapį susipažinkite, kaip didesnės tarmės skirstomos į patarmes.
Suvalkai
Lyvanai
Pastovys
Augustavas
Elkas
Esminis tarmių klasifikavimo kriterijus yra būdingiausios garsų ypatybės: aukštaičių ir
žemaičių tarmės skiriamos pagal dvibalsių ie ir uo tarimą.
pirmas skyrius
14
Lietuvių kalbos tarmės, kaip ir kitos teritorinės ir socialinės kalbos atmainos, yra na
tūralios ir gyvos. Jų nereguliuoja rašytinės taisyklės, jos nuolat kinta. Kalbos atmainų gyvy
bingumas turtina ir palaiko bendrinę kalbą, neleidžia jai sustabarėti.
LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS
Žemaičių
Aukštaičių
Žemaičiai
Žemaičių tarmės plote ir kirčiuoti, ir
nekirčiuoti uo, ie tariami nevienodai,
todėl skiriamos trys žemaičių pa
tarmės: vakarų žemaičių, šiaurės že
maičių ir pietų žemaičių. Pavyzdžiui,
žodžius duona ir pienas kiekviena
žemaičių patarmė taria skirtingai:
vakarų žemaičiai taria dona, pens,
šiaurės žemaičiai sako douna, peins,
o pietų žemaičiai – dūna, pyns.
Aukštaičiai
Visame aukštaičių tarmės plote kirčiuoti ie ir
uo yra išlaikyti. Aukštaičių tarmė skirstoma į
patarmes pagal dvigarsių am, an, em, en ir bal
sių ą, ę tarimą. Skiriamos trys aukštaičių pa
tarmės: vakarų aukštaičiai, pietų aukštaičiai ir
rytų aukštaičiai. Vakarų aukštaičiai minėtus
dvigarsius ir balsius taria kaip bendrinėje kal
boje: kampą, ranką, žąsį, katę. Pietų aukštaičiai
dvigarsius am, an, em, en taria kaip bendrinė
je kalboje, bet balsius ą, ę taria kitaip: kampų,
rankų, žūsį, katį. Jiems būdingas dzūkavimas.
Dzūkavimu vadinamos dvi ypatybės: č, dž ta
rimas c, dz ir t, d, tv, dv tarimas c, dz: sveciai,
medzis, ciltas, dzvidešimt. Rytų aukštaičiai dvi
garsius am, an, em, en ir balsius ą, ę taria kitaip:
kumpų, runkų, žūsį, katį.
ĮTVIRTINAME
1. Įsižiūrėkite į lietuvių kalbos tarmių žemėlapį (p. 13) ir paaiškinkite, kaip užpildytumėte
schemą.
15
lietuvių kalbos tarmės
1.1. Susipažinę su svarbiausiomis lietuvių kalbos tarmių ypatybėmis, persibraižykite lente
lę ir ją užpildykite. Pirmiausia įrašykite patarmi pavadinimus, o tada nurodykite, kaip
jose kinta pateikti garsai.
SVARBIAUSIOS LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ YPATYBĖS
Bendrinės lietuvių
kalbos garsai
Aukštaičiai taria
Žemaičiai taria
...
patarmė
...
patarmė
...
patarmė
...
patarmė
...
patarmė
...
patarmė
ie
uo
am
an
em
en
Ilgasis balsis a
(žymimas ą)
Ilgasis balsis e
(žymimas ę)
APIBENDRINAME
3. Svetainėje „Kabos Lietuvõs miestuose: sociolingvstinis žemėlapis“ raskite 17, 25, 26
žemėlapius, kuriuose pateikta Lietuvõs miestų gyventojų nuomonė apie tarmes ir kal
bas. Atsakykite į klausimus.
3.1. Kokią kalbą dauguma respondentų įvardijo kaip prestižinę?
3.2. Kokią tarmę miesto gyventojai sunkiausiai supranta?
3.3. Kokia miestiečių nuomonė apie jaunimo skatinimą kalbėti tarmiškai?
4. Pasirinkite jums labiausiai
patikusį klausimą.
Pristatykite draugui
žemėlapyje rastas nuomones.
Bendrinė kalba
16
MOKYMOSI TIKSLAI
• Susipažinsite su bendrine kalba ir jos vaidmeniu.
• Sužinosite bendrinės kalbos atsiradimo aplinkybes.
STEBIME
Pažvelkite į nuotrauką ir įsivaizduokite,
kad esate naujos bendrinės kalbos kūrėjai.
1. Kokiõs tarms ar kitõs kalbõs atmainõs pagrindu norėtumėte ją sukurti? Kodėl?
2. Kokių priemonių (pvz.: gramatikos, žodynų) reikia, kad šalies gyventojai vartotų
tą kalbą?
3. Kokie sklaidos būdai padėtų įgyvendinti šį jūsų sumanymą?
17
bendrinė kalba
AIŠKINAMĖS
Bendrnė kalbà – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunor
minta kalba. Kalbos normoms įtvirtinti reikšmingos yra gramatikos ir žodynai.
Ši kalbos atmaina turi rašytinę ir sakytinę formas, yra vartojama visose viešojo
gyvenimo srityse (žiniasklaidoje, politikoje, kultūroje, švietime ir kitur).
Lietuvių bendrinės kalbos užuomazgos siekia raštijos pradžią. XVI–XVII a.
išryškėjo trys bendrinės kalbos variantai. Mažõjoje Lietuvojè buvo vartojama va
karų aukštačių, o Lietuvõs Didžiõjoje Kunigaikštỹstėje – vidurio ir rytų aukštai
čių tarmėmis paremta bendrinė kalba. XIX a. pirmoje pusėje išryškėjo žemačių
tarmės vaidmuo kalbos raidai, tačiau nė vienos iš šių tarmių poveikis nebuvo toks
reikšmingas, kad ji taptų visiems priimtina bendra rašomąja kalba.
Bendrinei kalbai atsirasti reikia atitinkamų socialinių, politinių, kultūrinių
veiksnių. Daugelio kitų Vakar Euròpos šalių bendrnės kabos (anglų, prancūzų,
ispanų, vokiečių, lenkų, italų, vengrų) susiformavo dar Viduramžiais arba Rene
sanso epochoje. Dabartinė lietuvių bendrinė kalba susikūrė palyginti vėlai – tik
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai sustiprėjus lietuvių tautiniam atgimimui
kilo poreikis leisti lietuvišką spaudą. Tarminį pagrindą dabartinei bendrinei kal
bai parinko tuo metu visuomenei svarbūs asmenys: Vincas Kudirka, Jonas Ba
sanavičius, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas ir kt., dalyvavę tauti
niame atgimime. Šie inteligentai buvo kilę iš valstiečių sluoksnio, iš Užnemunės
(tik Jonas Šliūpas buvo vakarų aukštaitis šiauliškis). Bendrinės kalbos pagrindu
jie paėmė savo tarmę – pietinių vakarų aukštaičių kauniškių. Žinoma, šiai tarmei
pasirinkti įtakos turėjo vakarų aukštaičių tarme rašytų Rytų Prūsijos lietuviškų
raštų tradicija. Be to, tuo metu buvo populiarios Augusto Šleicherio ir Frydricho
Kuršaičio gramatikos, kuriose kaip tik ir buvo pateikti vakarų aukštaičių tarmės
pavyzdžiai.
Vincas Kudirka
Jurgis Mikšas
Jonas Basanavičius
Jonas Jablonskis
Jonas Šliūpas
pirmas skyrius
18
Bendrinė kalba turėjo tapti
prestižine kalbos atmaina, kad
visi norėtų jos mokytis ir pla
čiai vartoti. Tam reikšmingą
įtaką darė laikraščiai „Aušra“
(1883–1886 m.) ir „Varpas“
(1889–1905 m.). O 1918 m. at
kūrus Lietuvos valstybingumą ir
1922 m. lietuvių kalbą paskelbus
valstybine kalba bei priėmus
Pradžios mokyklų įstatymą dėl
bendrinės kalbos jos sklaida
dar labiau sustiprėjo.
Dabar bendrinę lietuvių kalbą vartoja visi asmenys, kalbantys lietuviš
kai. Jos prestižu – skatinimu kalbėti lietuviškai ir pasididžiavimu kalbant –
nuolat rūpinasi valstybė. Ji užtikrina lietuvių kalbos gyvavimą visose viešojo
gyvenimo srityse.
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite hiphopo dueto Lilo (Konstantino Kiverio) ir Innomine (Rolando Venckio)
dainos žodžius ir paklausykite dainos. Atlikite užduotis.
„Viso labo šiandien“
Ir aš čia ne prie ko visai (× 4)
O mano vakar toks pasipūtęs
Slepiasi po kapišonu, lyg kam rūpi
Rytojus mano – toks lengvabūdis
Kinta nuolat kaip sąskaitos likutis
Mano vakar skambina ex’am
Mano vakar domis ar draugais liksim
Truputį paisto...
Nesupranta, kodėl migdžiau ją vaistais
19
bendrinė kalba
Ir aš čia ne prie ko visai... (× 2)
Mano rytojus šoka Vogue’ą
Šoka Vogue’ą, meldžia draugo (meldžia daug ko)
Boso klauso vietoj priedainių
Išeit į miestą moka porai gėrimų
Po žinutėm nepalieka „seen“
Scroll’ina puslapius knygų
Su bendražygiais miškus Amazonės gesina
Mano rytojus neima šiaudelių Coffein’e
Nebūt kaip vakar žada, sekmadieniais ypač
Trina vakar nuotraukas tyčia
Nejaukiai trypčiot neradus žodžių
Turbūt juokaujat – žmonės alpsta vien nuo aranžuočių
Žingsniu lėtu, kelnėm lygintom per kantą
Išdidus miesčionis pasipuošęs implantais
Lengvai kabina, lengvai paleidžia
Mano rytojus neturi viskio backstage
Kažkas tarp vakar ir rytoj
Vakar ir rytoj
Kažkur tarp vakar ir rytoj
Vakar ir rytoj (× 2)
Ir aš čia ne prie ko visai (aš viso labo šiandien) (× 4)
Vakar parašė šitą tekstą, rytojus nuoširdžiai nemėgsta jo
Ne mano, ne man čia, nereikia, nenoriu, nematau (× 4)
1.1. Išrinkite bendrinėje kalboje nevartotinus žodžius ir posakius.
1.2. Palyginkite dainos ir tradicinio rašytinio teksto sakinius ir junginius.
Kodėl jie skiriasi?
1.3. Aptarkite, kaip reikėtų vertinti nenorminius žodžius dainos tekste.