Irena Smetonienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis
klasė
Vilnius
Irena Smetonienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis
klasei
Irena Smetonienė
Lietuvių kalba
Vadovėlis 6 klasei
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
(Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, 2024-07-31 Nr. S2-174 (6.1)
Vertintojos: mokytoja metodininkė Kristina Nugarienė (Vilniaus lietuvių namai),
vyresnioji mokytoja Jolita Šalomskienė (Vilniaus privati gimnazija),
mokytoja ekspertė Asta Valentienė (Kauno Palemono gimnazija)
Įsivertinimo užduočių autorė Ugnė Trepėnaitytė-Byrė
Projekto vadovas Andrius Brazdžius
Redaktorė Virginija Bračiulytė
Iliustratorius Marius Zavadskis
Dizainerės ir maketuotojos: Jurgita Čeberiakaitė, Greta Grigelionytė
Viršelio dizainą kūrė Nastassia Navitskaya
ISBN 978-609-470-215-0
© Irena Smetonienė, 2024
© Ugnė Trepėnaitytė-Byrė, 2024
© Marius Zavadskis, iliustracijos, 2023
© „Baltos lankos Klett“, 2024
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu,
viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiute-
rių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą
ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip per-
duoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstai-
gose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar
asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar pada-
ryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose
terminaluose tų įstaigų patalpose.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų
informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Išleido UAB „Baltos lankos Klett“
Gedimino pr. 28, 01104 Vilnius
+370 5 208 0358
vadoveliai@elankos.lt
www.baltulankuvadoveliai.lt
Pirmas leidimas 2024
TURINYS
I skyrius. Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir
istorinis reiškinys
II skyrius. Leksika
III skyrius. Fonetika ir rašyba
IV skyrius. Žodžių sandara ir rašyba
1. Kalba – pasaulio pažinimo priemonė................ 10
2. Vardų kilmė ....................................................... 11
3. Pavardžių kilmė................................................ 14
4. Vietovardžių kilmė............................................17
Ko išmokome?.....................................................20
Įsivertinimas.......................................................22
Pratarmė................................................................ 5
Kviečiame susipažinti su vadovėliu........................6
5. Frazeologizmai.................................................28
6. Palyginimai ......................................................30
7. Tarptautiniai žodžiai ........................................ 32
Ko išmokome?..................................................... 35
Įsivertinimas.......................................................36
8. Lietuvių kalbos rašybos principai .....................40
9. Bendrinės tarties normų, rašybos kartojimas....42
10. Tarptautinių žodžių trumpasis [o] ...................51
11. e ir (i)a rašyba tarptautiniuose žodžiuose ....... 52
12. Priebalsio [j] tarimas ir rašyba
tarptautiniuose žodžiuose .............................54
13. Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai,
jų tarimas ir rašyba ......................................... 57
14. Tarptautinių žodžių kirčiavimas .....................59
Ko išmokome?.....................................................62
Įsivertinimas.......................................................64
15. Paprastieji žodžiai ir dariniai ...........................68
16. Žodžių darybos būdai. Vediniai .......................70
17. Dūriniai ...........................................................80
18. Darybinė žodžio reikšmė ................................85
19. Giminiški žodžiai. Darybos lizdas ...................87
Ko išmokome?..................................................... 91
Įsivertinimas.......................................................93
VI skyrius. Sintaksė ir skyryba
VII skyrius. Gilyn į medijų pasaulį
20. Daiktavardžio kartojimas.................... 98
21. Priesaginiai daiktavardžiai..................102
22. Priešdėliniai daiktavardžiai ................108
23. Sangrąžiniai daiktavardžiai................. 111
24. Daiktavardis sakinyje..........................113
Ko išmokome?..........................................117
Įsivertinimas........................................... 119
25. Būdvardžio kartojimas ....................... 123
26. Priesaginiai būdvardžiai .....................128
27. Priešdėliniai būdvardžiai .....................131
28. Būdvardžių laipsniai........................... 133
29. Įvardžiuotiniai būdvardžiai ................ 137
30. Būdvardžių kirčiavimas......................142
Ko išmokome?......................................... 143
Įsivertinimas...........................................145
31. Skaitvardžio reikšmė ir
gramatiniai požymiai .........................148
32. Pagrindiniai skaitvardžiai...................150
33. Dauginiai, kuopiniai ir
trupmeniniai skaitvardžiai ................. 155
34. Kelintiniai skaitvardžiai...................... 158
Ko išmokome?.........................................164
Įsivertinimas...........................................166
35. Įvardžio reikšmė ir
gramatiniai požymiai .........................170
36. Įvardžių skyriai...................................172
37. Įvardis sakinyje...................................179
Ko išmokome?.........................................180
Įsivertinimas...........................................182
38. Veiksmažodžio kartojimas.................186
39. Veiksmažodžių šaknies balsių
kaita ir rašyba ......................................189
40. Nosinių raidžių rašyba
veiksmažodžių šaknyse ..................... 191
41. Veiksmažodžio nuosakos ...................194
42. Veiksmažodžių asmenuotės ..............197
43. Priesaginiai veiksmažodžiai..............200
44. Priešdėliniai veiksmažodžiai ............ 203
45. Sangrąžiniai ir beasmeniai
veiksmažodžiai ................................. 207
46. Veiksmažodis sakinyje ........................211
Ko išmokome?......................................... 213
Įsivertinimas........................................... 217
47. Žodžių junginiai................................222
48. Vientisinis sakinys ...........................227
49. Jungtukai .........................................239
50. Sudėtinių sujungiamųjų
sakinių skyryba ............................... 244
51. Sudėtinių prijungiamųjų
sakinių skyryba ................................ 248
Ko išmokome?....................................... 251
Įsivertinimas.........................................255
52. Skelbimas (kvietimas) .....................262
53. Reportažas .......................................265
Ko išmokome?.......................................267
Įsivertinimas.........................................268
Šaltinių sąrašas ......................................270
V skyrius. Morfologija
Mielieji šeštokai,
šis vadovėlis parašytas pagal naująją Lietuvių kalbos ir literatūros ben-
drąją programą, tačiau atversdami pirmą puslapį jūs jaučiatės drąsiai, nes
praėjusiais metais tikrai daug sužinojote apie kalbos dalykus. Noriu jūsų
pasitikėjimą savo jėgomis sustiprinti dar labiau: tiems, kurie sąžiningai mo-
kėsi penktoje klasėje, šių mokslo metų kalbos kursas pasirodys gerokai len-
gvesnis. Klausiate, kodėl? Todėl, kad kalbos programa sukurta taip, kad į
kalno (gramatikos) viršūnę užliptumėte laiptelis po laiptelio. Tai, ką mokė-
tės pernai, jūs pakartosite, įtvirtinsite ir pridėsite dalį naujų žinių. Tai ir bus
naujas laiptelis, pasiektas tvirtai.
Medžiagos pateikimo vadovėlyje principai išlieka tie patys, kaip ir penk-
tos klasės vadovėlyje. Ir šis vadovėlis skirtas jums, jūsų mokytojui, jūsų
tėvams. Sudėta visa reikalinga teorinė medžiaga, kad nei jums, nei moky-
tojui nereikėtų nieko papildomai ieškoti internete. Jeigu praleisite pamoką,
galėsite susipažinti su jos turiniu ir atlikti užduotis, remdamiesi vadovėlyje
pateikta teorine medžiaga. Pratimų ir užduočių rasite nemažai, ypač turėtų
praversti informatyvios schemos ir įvairūs spalviniai sprendimai. Visa tai
padės lengviau rasti reikiamus dalykus ir prisiminti tai, kas svarbiausia. Iš-
nagrinėję skyrių galėsite pakartoti svarbiausią medžiagą ir įsivertinti žinias.
Pirmas vadovėlio skyrius padės praplėsti akiratį. Sužinosite, kaip per kal-
bą galima pažinti pasaulį, kokia mūsų vardų ir pavardžių kilmė, ką reiškia
vietos, kurioje gyvenate, pavadinimas. Antrame skyriuje laukia lietuvių
kalbos leksikos klodai (frazeologizmai, palyginimai) ir pažintis su tarptau-
tiniais žodžiais. Trečias skyrius – žingsnis į gramatiką. Prisiminsite tarties
normas, stiprinsite žodžių kirčiavimą ir rašybą. Eidami ketvirtą vadovėlio
skyrių įtvirtinsite žodžių sandaros ir rašybos žinias, išsamiau panagrinė-
site žodžių darybos būdus, sužinosite, kas yra darybinė žodžio reikšmė ir
darybos lizdas. Penktas skyrius skirtas kalbos dalims. Kartosite, ką per-
nai išmokote apie daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, ir mokysitės kitų
šių kalbos dalių ypatybių. Šiame skyriuje jūsų laukia pažintis su dar dviem
kalbos dalimis – skaitvardžiu ir įvardžiu. Sintaksė kalbos sistemoje yra ti-
krai kietas riešutėlis, todėl šiemet plėsite žinias apie vientisinį ir sudėtinį
sakinius, žodžių junginius. Septintas skyrius pratęs jūsų kelionę į medijų
pasaulį. Pasimokysite kurti skelbimus ir rašyti reportažus. O kad mokytis
būtų smagiau, visus mokslo metus jus lydės jau pažįstami herojai ir nuotai-
kingi paveikslėliai.
Sėkmės!
Mikas, Barbė ir Kvarkas
yra seni draugai. Jie labai
smalsūs, nes tiki, kad ir
paprastuose dalykuose
slypi visokios paslaptys, o
kasdieniški daiktai turi savas
istorijas.
Kviečiame susipažinti su vadovėliu
Skyriaus įvadas ir
mokymosi uždaviniai
Naujos sąvokos
Skyriaus turinys
Skyriaus pavadinimas
Temos įvadas
Tema
Papildoma informacija
smalsiems, sparčiau
dirbantiems mokiniams
Teorinė medžiaga
paraštėje pažymėta
brūkšniu
QR kodo ženkliuku pažymėtos
tos užduotys, kurias atliekant teks
naudotis elektroniniais ištekliais,
pasiekiamais nuskaičius QR kodą
skyriaus pradžioje
Užduotys,
padedančios
įtvirtinti žinias
Papildoma medžiaga,
kurią galima atverti
išmaniajame įrenginyje
nuskaičius QR kodą
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
Nagrinėdami šį vadovėlio skyrių sužinosite, kaip kalbà padeda pažin-
ti pasaulį ir tautas, kaip atsirado vardai, pavardės ir vietovardžiai, kokia jų
reikšmė. Ieškosite medžiagos žodynuose ir internete. Išmoksite ją sistemin-
ti, pastebėti svarbiausius dalykus, reikalingus pamokai. Toliau pratinsitės
dirbti drauge su kitais.
1. Kalba – pasaulio pažinimo būdas
2. Vardų kilmė
3. Pavardžių kilmė
4. Vietovardžių kilmė
Ko išmokome?
Įsivertinimas
I SKYRIUS
KALBA KAIP SOCIALINIS,
KULTŪRINIS IR ISTORINIS
REIŠKINYS
e-lankos.lt/b64t
Mano pasaulis baigiasi ten, kur baigiasi mano kalba.
Poetas, dramaturgas ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius
Asmenvardis
Skoliniai
Etimologija
Hidronimas
SKYRIAUS ŽODYNAS
Pravardė
28
29
II SKYRIUS | LEKSIKA
molio motiejus – ištižėlis
Posakius, apie kuriuos dabar kalbėsime, mokslininkai laiko didžiaisiais kal-
bos lobiais ir vadina visokiais gražiais žodžiais. Tai frazeologizmai.
Frazeologzmas yra pastovus vaizdingas žodžių junginys, turintis savarankiš-
ką perkeltinę reikšmę, pavyzdžiui:
5.1. Aptarkite pateiktų frazeologizmų reikšmes. Jeigu nesate tikri, galite jas
pasitikrinti „Lietuvių kalbos frazeologijos žodyne“.
Varnas skaičiuoti, akis sumerkti, ausis įtempti, prieiti liepto galą, galvą
sukti.
5.2. Raskite sakiniuose frazeologizmus ir pasakykite jų reikšmes.
1. Jinai likus tokia, kad pro adatos skylę išlįstų. 2. Aš vis taip sėdžiu kaip
ant dagio. 3. Nors gabalais sukapok, vis tiek savo darys. 4. Į jaučio odą ne-
surašytum visų senelio pasakojimų. 5. Be reikalo tu keli mane į padanges.
6. Kalbi kaip raganų ašarų išgėręs. 7. O jau gražu lauke, sninga ubago kąs-
niais. 8. Aplinkui nebuvo matyti nė kokio gyvo vabalo. („Lietuvių kalbos
frazeologijos žodynas“)
5.3. Perrašykite sakinius taip, kad frazeologizmą sudarantys žodžiai eitų tie-
siogine reikšme.
Pavyzdys. Dabar prieš tėvą dreba kaip epušės lapas – Nuo vėjo dreba epu-
šės lapas.
1. Sulaukė žmogus gaidžio amžiaus. 2. Užėjus nakčiai, ne mada beeiti
keliu tokiais purvynais. 3. Tai būta vyro – dar paausiai šlapi. 4. Nubaudė – ir
papūsk tu ragan. 5. Aš bent stengiuosi, kaip sakoma, neapželti samanom,
neatsilikti nuo amžiaus. 6. Bijau, kad tu galų gale neatsidurtum ant sausos
šakos. („Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas“)
5.4. Klasėje visi drauge išsirinkite kokį nors žodį, pavyzdžiui, kakta, ir pamė-
ginkite su juo sukurti savų frazeologizmų.
Jis grįžo it musę kandęs – nusivylęs
Kas čia pavaizduota? Kadangi frazeologizmai suprantami netiesiogiai, nupiešt atro-
do gana juokingai. Pamėginkite patys – tai smagu!
Šio sakinio negalima suprasti taip, kaip parašyta, nes tada išeis nesąmonė. Jeigu
iš sakinio matyti, kad tokį posakį galima suprasti tiesiogiai (Žvirblis į lizdą grįžo
musę įsikandęs), frazeologizmo nėra.
Be abejo, jūs esate skaitę ar girdėję ir daugiau tokių pasakymų:
už nosies vedžioti – apgaudinėti
iš kailio nertis – labai stengtis
galvą guldyti – užtikrinti
velnio neštas ir pamestas – suktas, nedoras
pro pirštus žiūrėti – nekreipti dėmesio
5. FRAZEOLOGIZMAI
5. FRAZEOLOGIZMAI
SUŽINOKITE DAUGIAU
Kartais suprasti frazeologizmo reikšmę nėra taip pa-
prasta, nes nežinome, kaip jis atsirado. Pavyzdžiui: Alijo-
šius važinėja po dangų; na ir atriekei duonos kaip bronienė
jonūčiams; pamanyk, Manike, Jonukas Var̃niuose pakly-
do. Tada galime pasitelkti „Lietuvių kalbos frazeologi-
jos žodyną“ – popierinį arba elektroninį jo variantą.
Kai kas nors visai neaišku, jie
eina klausti Profesorės. Ji žino
kone viską, bet sako, kad klau-
simai svarbesni už atsakymus.
Kaip manote, kodėl?
24
25
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
Mano patirtys
Pabaikite sakinius.
•
Žinau, kad mano vardas reiškia…
•
Žinau, kad mano vardas yra (parinktas pagal tėvų,
senelių vardą; pačių tėvų sugalvotas; paimtas iš
knygos, filmo ar kt.)…
•
Jeigu vardą rinkčiausi pats, būčiau…
•
Mano gyvenamoji vietovė pavadinta…
•
Manau, kad mano gyvenamosios vietovės pavadinimas kilęs iš…
•
Mano mėgstamiausi herojai vardu…
9. Persibraižykite lentelę ir pridėdami priesagą padarykite žmonos pavardę.
(5 taškai, už klaidą atimamas 1 taškas.)
VYRO PAVARDĖ
ŽMONOS PAVARDĖ
Urbonas
Sutkus
Vaitiekus
Stundžia
Rimkus
Galėjau surinkti
Galėjau surinkti 79
79 taškus.
taškus.
Surinkau
Surinkau
surinkta taškų
Pažinimo kompetencija – motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgy-
jami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko
žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis
gebėjimus.
Komunikavimo kompetencija – gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias
(faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverba-
linėmis komunikavimo priemonėmis bei technologijomis.
Kultūrinė kompetencija – kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kul-
tūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu.
Pilietiškumo kompetencija – pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, grįsta ver-
tybėmis, nuostatomis, žiniomis ir praktinio veikimo gebėjimais, įgalinančiais kartu
su kitais atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą.
Kūrybiškumo kompetencija – sau ir kitiems reikšmingų kūrybinių idėjų,
produktų, problemų sprendimų tyrinėjimas, generavimas, kūrimas, vertinimas, iš-
laikant darnų santykį su savimi ir aplinka.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – asmens savimo-
nė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai,
atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine bei psichikos sveikata.
Skaitmeninė kompetencija – motyvacija ir gebėjimas naudotis skaitmeninė-
mis technologijomis užduotims atlikti, mokytis, problemoms spręsti, dirbti, ben-
drauti ir bendradarbiauti, valdyti informaciją, efektyviai, tinkamai, saugiai, kritiškai,
savarankiškai ir etiškai kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu.
KOMPETENCIJOS
Aptarkite su mokytoju savo nueitą kelią tyrinėjant kalbą kaip socialinį,
kultūrinį ir istorinį reiškinį. Pažvelkite į kompetencijų ratą ir pasakykite,
kurias iš jų ugdėtės. Kaip jas ugdėtės? Kokias atlikote užduotis? Kokiose
veiklose dalyvavote? Kokiais šaltiniais naudojotės?
KOMPETENCIJOS,
ĮGYTOS TYRINĖJANT
KALBĄ KAIP SOCIALINĮ,
KULTŪRINĮ IR ISTORINĮ
REIŠKINĮ
Pažinimo
kompetencija
Kūrybiškumo
kompetencija
Kultūrinė
kompetencija
Socialinė, emocinė ir
sveikos gyvensenos
kompetencija
Pilietiškumo
kompetencija
Skaitmeninė
kompetencija
KOMPETENCIJOS
Teorinės medžiagos santrauka
Įsivertinimo
užduotys
Kompetencijų ratas mokiniams
padės įsivertinti, kokias
kompetencijas ugdėsi
nagrinėdami skyriaus medžiagą,
atlikdami užduotis
62
63
III SKYRIUS | FONETIKA IR RAŠYBA
KO IŠMOKOME?
Lietuvių kalboje taikomi trys rašybos principai.
• Fonetinis – rašoma taip, kaip tariama: rašoma raidė atitinka tai-
syklingai ištartą ir išgirstą garsą: rudas, rūkas, lygus, likimas, lietus,
luomas, pilkas, tulpė ir t. t.
• Morfologinis – rašoma vienodai visuose giminiškuose žodžiuose,
jų formose (pavyzdžiui, veiksmažodžio laikų) ar žodžių dalyse (pa-
vyzdžiui, priešdėliuose), net kai raidė nesutampa su tariamu ar gir-
dimu garsu: Už[š] skers[z]gatvio stovi vieš[ž]butis, kuriame apsistojo
puss[pus]eserė. Rašant reikia neaiškaus žodžio rašybą tikrinti gimi-
niškais žodžiais, jų formomis ar žodžių dalimis, kurių rašyba neke-
lia abejonių: yra tik prielinksnis už; skersgatvis padarytas iš skersa
gatvė; viešbutis padarytas iš viešas butas; pusseserė iš pusė sesers.
• Tradicinis – rašoma taip, kaip susitarta ir įprasta dėl įvairių lie-
tuvių kalbos istorijos ir praktikos priežasčių, rašybą reikia įsimin-
ti: Jieznas, bet ieva, iešmas; žąsis, ąžuolas, lęšis, ąsotis, ąsa; drąsus,
drąsa, tęsinys, tęsti, tąsa; šąla, bąla, sąla, bet šalo, balo, salo; sąžinė,
įvartis ir t. t. Taip pat tarptautiniai nekaitomi žodžiai metro, fojė,
interviu, asorti. Iš tradicijos raide i žymimas priebalsių minkštumas:
liaunas, liūdnas, greitosios ir t. t.
Lietuviškų žodžių šaknyse po minkštųjų priebalsių rašome e: ledas, se-
nas, geras, žemė.
Tarptautiniuose žodžiuose po minkštųjų priebalsių rašome (i)a: aliar-
mas, girlianda, pliažas.
Lietuviškų žodžių šaknyse po minkštųjų priebalsių rašome (i)au: džiaug-
tis, šiaudas, kiauras.
Tarptautiniuose žodžiuose po minkštųjų priebalsių rašome eu: leuko-
citai, reumatas.
Eu rašome ir tarptautinių žodžių pradžioje: Europa, euforija, Eu-
genija, eukaliptas.
Tarptautinėse nepatikrinamose priesagose rašoma (i)a:
-acija: transliacija, cirkuliacija;
-antas: simuliantas, spekuliantas;
-atorius: izoliatorius, ventiliatorius;
-aras, -arus, -arija: kapiliaras, populiarus, kanceliarija.
Priebalsis [j] ir tariamas, ir rašomas:
• senesniuose skoliniuose, dažniausiai prieš ilgai tariamą [o]: alijo-
šius, fortepijonas, milijonas, valerijonas, milijardas;
• prieš lietuvišką galūnę: radijas, genijus, herojus, studijos;
• prieš lietuvišką priesagą: herojinis, herojiškas, studijuoti;
• tarp priebalsės ir balsės: barjeras, premjeras, voljeras, fjordas.
Nerašomas, bet tariamas: abiturientas [abiturijentas], dialogas [dijalo-
gas], čempionas [čempijonas], stadionas [stadijonas].
Nei rašomas, nei tariamas: izoliacija, ventiliacija, infliacija.
Yra ir dvejopai tariamų žodžių, kaip antai [kioskas] ir [kijoskas], [biblio-
teka] ir [biblijoteka].
Tarptautiniuose žodžiuose [ŏ] visada trumpas: choras, chaosas, metodas,
telefonas.
Ilgąjį [ō] tariame senuosiuose žodžiuose, tokiuose kaip doleris, fortepijo-
nas, majoras, milijonas, sekretorius.
Jeigu kirčiuoto skiemens pagrindas yra trumpasis balsis, dedamas kai-
rinis kirčio ženklas: kabinètas, bi̇̀lietas, gumà, portrètas, objèktas, manekènė,
baliònas.
Atvirųjų skiemenų [a] ir [e] visada kirčiuojami riestiniu ženklu: demo-
krãtija, kãbelis, trãleris, egzãminas, pãsas, plãnas.
Jei kirčiuoto skiemens pagrindas yra dvigarsis, pirmas jo dėmuo tvir-
tapradis, antras – tvirtagalis: avánsas, diktántas, konkùrsas, dokumeñtas,
elemeñtas.
Nekaitomi tarptautiniai žodžiai dažniausiai turi kirčiuotą galinį skieme-
nį (išskyrus kelis – esperánto, nèto, sòlo, ãlibi). Jis baigiasi tvirtagaliu [ė] arba
trumpuoju balsiu [u], [o], [i], [a]: ateljė̃, kupė̃, interviù, meniù, lotò, metrò,
žiuri̇̀, buržuà.
PRISIMINKIME
Tvirtagalė
Tvirtapradė
Fonetika
Priegaidė
Dvigarsis
KO IŠMOKOME?
22
23
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
ĮSIVERTINIMAS
1. Nurodykite, kuriais būdais pažįstame pasaulį. (6 taškai, už klaidą atimamas 1 taškas.)
2. Pabaikite sakinį, remdamiesi vadovėliu ir savo skaitymo patirtimi.
(1 taškas už teisingą atsakymą.)
Kalba – tai…
3. Nurodykite, ką vadiname asmenvardžiais. (4 taškai, už klaidą atimamas 1 taškas.)
4. Persibraižykite lentelę ir ją užpildydami pasitikrinkite, kaip supratote vardų
skirstymą pagal kilmę ir senumą. (15 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)
SAVI VARDAI
SKOLINTI VARDAI
Senieji dvikamieniai
baltiški vardai
Iš bendrinių
žodžių kilę vardai
Vardais virtę
vandenvardžiai ir
vietovardžiai
Senieji
skoliniai
Naujieji
skoliniai
5. Persibraižykite lentelę ir parašykite iš vardų, vietovardžių ir pravardžių kildi-
namų pavardžių. (9 taškai, už klaidą atimamas 1 taškas.)
PAVARDĖS IŠ VARDŲ
PAVARDĖS IŠ VIETOVARDŽIŲ
PAVARDĖS IŠ PRAVARDŽIŲ
surinkta taškų
surinkta taškų
surinkta taškų
surinkta taškų
surinkta taškų
surinkta taškų
surinkta taškų
surinkta taškų
6. Persibraižykite lentelę ir remdamiesi Lietuvos žemėlapiu, kitais informacijos
šaltiniais bei savo žiniomis parašykite vietovardžių pavadinimų.
(10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)
VIETOVARDIS
VIETOVARDŽIO PAVADINIMAS
Gyvenvietė
Vandens telkinys
Miškas
Kalnas
Gatvė
Aikštė
Parkas
Pieva
Upė
Raistas
7. Pasakykite arba parašykite nurodytus vietovardžius.
(12 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)
• 3 lietuviški vietovardžiai Lénkijoje
• 3 lietuviški vietovardžiai Karaliáučiaus krašte
• 3 lietuviški vietovardžiai Lãtvijoje
• 3 lietuviški vietovardžiai Baltarùsijoje
8. Perrašykite vardus ir pavardes ir pažymėkite jų priesagas.
(17 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)
Adomaitis, Juozėnas, Petronis, Morkūnas, Januitis, Jurgelis, Antanėlis, Kalytis, Matulis,
Matutis, Anužis, Antanauskaitė, Laukaitytė, Vaitiekutė, Motiejūtė, Margikė, Karaliūčia.
ĮSIVERTINIMAS
A
Stebėdami
B
Ragaudami
C
Klausydamiesi
D
Liesdami
E
Uosdami
F
Sapnuodami
G
Mąstydami
H
Kalbėdami
A
Žmogaus vardą
B
Parašą
C
Pavardę
D
Herbą
E
Pravardę
F
Slapyvardį
Teorija pateikiama ir
schemomis, kad būtų
lengviau įsiminti
81
Dūrinio dėmenų sandūros balsiai ir tariami, ir rašomi:
ilgaausis
žvairaakis
trumpaaulis
Priebalsius veikia asimiliacija, vadinasi, pirmojo kamieno priebalsis tariant
arba suskardėja (šlapdriba), arba suduslėja (medkotis), arba susilieja (švarraštis),
arba visai išnyksta (pusšimtis).
Jau žinome, kad norėdami taisyklingai parašyti turime pakeisti žodį taip, kad
aiškiai girdėtume supanašėjusį priebalsį.
17.2. Paaiškinkite, ką reiškia ir iš ko susideda pateikti dūriniai.
Paukštgaudys, zuikbaravykis, puodkėlė, sausšala, piktdagis, priešžie-
mis, šėmmargis, tarppirštis, pusseserė, juodaakis.
Daugelio dūrinių dėmenis jungia balsės. Apie jas kalbėjome pernai, dabar pri-
siminsime.
17.3. Perrašydami žodžius įrašykite reikiamą jungiamąją balsę.
Gandr__lizdis, angl__kasys, žem__lapis, blauzd__kaulis, dail__raštis,
saldž__balsis, led__nešis, med__nešis, galv__galis, kair__rankis.
Dūrinių jungiamosios balsės
Po minkštosios priebalsės
prieš jungiamąją balsę rašome
minkštumo ženklą.
Jungiamosios balsės e nėra.
ū
(i)a
ė
aklavietė
blauzdikaulis
dailyraštis
tarpuragė
galvūgalis
ledonešis
angliakasys
saulėtekis
17. DŪRINIAI
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
Nagrinėdami šį vadovėlio skyrių sužinosite, kaip kalbà padeda pažin-
ti pasaulį ir tautas, kaip atsirado vardai, pavardės ir vietovardžiai, kokia jų
reikšmė. Ieškosite medžiagos žodynuose ir internete. Išmoksite ją sistemin-
ti, pastebėti svarbiausius dalykus, reikalingus pamokai. Toliau pratinsitės
dirbti drauge su kitais.
1. Kalba – pasaulio pažinimo būdas
2. Vardų kilmė
3. Pavardžių kilmė
4. Vietovardžių kilmė
Ko išmokome?
Įsivertinimas
I SKYRIUS
KALBA KAIP SOCIALINIS,
KULTŪRINIS IR ISTORINIS
REIŠKINYS
e-lankos.lt/b64t
Asmenvardis
Skoliniai
Etimologija
Hidronimas
SKYRIAUS ŽODYNAS
Pravardė
Mano pasaulis baigiasi ten, kur baigiasi mano kalba.
Poetas, dramaturgas ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius
10
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
Pradėdami šį vadovėlio skyrių atsakykite į klausimą – kaip mes pažįstame
pasaulį?
Jūs visiškai teisūs: stebėdami, liesdami, ragaudami, uosdami, klausydamiesi ir
kalbėdami. Taip, kalbà yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Žodžiais įvardi-
jame daiktus, reiškinius ir susikuriame jų vaizdą smegenyse. Paklausti̇̀ padarysime
atvirkščiai – vaizdą paversime žodžiais ir juos pasakysime. Kalba leidžia mums
bendrauti. Bendraudami pažįstame kitus žmones, jų kultūrą, papročius, istoriją ir
daugybę kitų dalykų. Todėl sakoma, kad kalbà yra svarbiausia pasaulio pažinimo
priemonė. Iš tiesų per kalbą mes gauname labai daug informacijos. Daugeliui tai
svarbiausia kalbos ypatybė.
1.
KALBA – PASAULIO PAŽINIMO PRIEMONĖ
Pagalvokite ir pasakykite, kaip mes mąstome – žodžiais, vaizdais, garsais?..
1.1. Užsimerkite, o klasės draugas tegul jums paduoda kokį nors daiktą. Ne-
žiūrėdami pasakykite, kas tai. Iš kur žinote, kad būtent taip vadinamas
tas daiktas?
Taigi, kalboje (gramatikoje, leksikoje, įvairiuose tekstuose) yra užkoduotas kal-
binis pasaulėvaizdis, kuris mus vienija ir lemia tapatybę. Nuo to, kokia kalbà tauta
kal̃ba, priklauso laiko, erdvės, žmonių ir net spalvų supratimas.
Susikaupkite, nes toliau ne tik sužinosite visokių įdomybių, bet ir turėsite at-
sakyti į klausimus, atlikti užduotis.
• Austrãlijos aborigenai neturi žodžių kairė ir dešinė. Norėdami nusakyti
kryptį, jie sako į šiaurę, į rytus ir t. t. Užtat aborigenas, kad ir kur būtų,
visada tiksliai nustatys pasaulio kryptį, ko mes turbūt ir labai stengdamiesi
nepadarytume. Parodykite, į kurią pusę nuo jūsų yra šiaurės rytai.
• Kiek spalvų lietuviams turi vaivorykštė? Britams ir australams ji turi
šešias, o štai Pietų Amerikos indėnams vaivorykštėje yra tiesiog daug spal-
vų. Keista? Nė kiek, nes ši gentis neturi kiekybinių skaitvardžių.
11
• Hindi kalboje tas pats, ar vakar, ar rytoj. Tam reikšti jie turi tik vieną žodį.
Gal todėl indai į atliekamus darbus žiūri ramiai: jeigu nepadariau vakar,
vadinasi, padarysiu rytoj. Kokio žodžio neturi kalbantieji hindi kalba?
• Kokios giminės yra žodis saulė? O mėnulis? Pavyzdžiui, ispanams sau-
lė yra vyriškosios giminės, mėnulis – moteriškosios; rusų kalboje saulė yra
negimininės formos (bendrosios giminės), o mėnulis – moteriškosios. Beje,
saulė vyriškosios giminės ir šiaurės tautelėms. Tai galbūt pastebėjote žiū-
rėdami animacinius filmus. Išsiaiškinkite, kokios giminės yra saulė ir
mėnulis kalbose, kurias mokate.
• Kai norime ką nors lyginti, lyginame su mums įprastais, matomais, liečia-
mais daiktais – šitaip irgi formuojasi supratimas apie pasaulį. Mes sakome
baltas kaip sniegas, o štai kazachai ir kirgizai sako baltas kaip pienas, uzbe-
kai – baltas kaip medvilnė. Kaip šis palyginimas skambėtų kalbomis,
kurių mokotės, kalbomis, kuriomis kalbate namuose, jeigu ta kalba
ne lietuvių?
Štai kodėl sakoma, kad kitų kalbų mokymasis leidžia pažvelgti į pasaulį visai
kitomis akimis, pažinti kitaip suprantančius vi̇̀sa, kas mus supa. Savo kalbinių
niuansų nepastebime, nes jie mums įprasti, bet tam tikrais tyrimais galime išsiaiš-
kinti, ką lietuvis įdeda į žodį, kurį pasirenka tam tikrame kontekste. Pavyzdžiui,
ką turi galvoje sakydamas žemė, duona, vanduo, ugnis, namai, darbas ir t. t.
2. VARDŲ KILMĖ
Dvi pamokas kalbėsime apie asménvardžius. Tai žmogaus vardas, pavardė,
pravardė, slapyvardis.
Kiekvienas turime vardą. Vardus duodame gyvūnėliams, žaislams, pasta-
tams, vietovėms. O ką reiškia mūsų vardai? Kodėl tėvai mus pavadino kaip tik
šitaip, o ne kitaip?
Vieni duoda vaikams žinomus vardus, kartais tėvų, senelių ar pažįstamų žmo-
nių. Kiti nori, kad vardas būtų išskirtinis, kuo mažiau girdėtas, todėl jį sugalvoja
patys. Dar kiti perkuria esamus vardus arba paima vardą iš knygos, filmo. Dalis
vardų perimama iš kitų kultūrų, todėl vardynas nuolat pasipildo. Kuo senesnė ir
sudėtingesnė tautos istorija, tuo įvairesnės kilmės vardynas.
2.1. Atsiverskite elektroninį Lietuvõs Respublikos piliečių vardų sąvadą ir
pasidomėkite, kurie vardai šiuo metu dažniausi, kokių įdomybių esama
skyrelyje „Ar žinote, kad…“. Raskite informacijos apie savo vardą.
2. VARDŲ KILMĖ
12
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
Dabartinį lietuvių vardyną sudaro keletas skirtingos kilmės ir nevienodo senu-
mo sluoksnių. Pirmiausia visus vardus skiriame į savus ir skolintus.
Savi vardai
Skolinti vardai
Senieji dvikamieniai
baltiški vardai
(tokiais taurios reikšmės
vardais linkima vertingų
ir svarbių būdo savybių)
Iš bendrinių žodžių
padaryti vardai
(tikima, kad taip pa-
vadintas vaikas įgaus
panašių savybių)
Senieji skoliniai
Naujieji skoliniai
Vardai iš
vandenvardžių ir
vietovardžių
Mindaugas (daug minimas),
Vytautas (matantis tautą),
Tautginas (ginantis tautą),
Viskantas (viską pakenčiantis)
Ąžuolas, Eglė, Rasa,
Ramunė, Ugnė, Rytis,
Audrius
Daugumos tokių vardų reikšmę gali-
ma atsekti, nes jie kilę iš bendrinių
žodžių:
Kotryna graikiškai tyra, švari, Jolanta
graikiškai žibuoklė,
Virginija lotyniškai mergelė,
Eleonora hebrajiškai Dievas mano
šviesa,
Donatas lotyniškai dovanotas, Kuni-
gunda senąja vokiečių
kalba – kovotoja už giminę.
Jonas, Petras, Antanas, Marija, Ona
Faustas, Anželika, Lėja, Kajus
Tokių vardų nusižiūrima,
pavyzdžiui, iš filmų.
Kartais skirtingų tautų vardai atsi-
tiktinai sutampa, bet jų reikšmė vis
tiek skiriasi. Pavyzdžiui, iš augalo
pavadinimo kilęs lietuviškas vardas
Rūta skamba visai kaip hebrajiškas,
reiškiantis draugę. Saulius (iš Saulė)
sutampa su hebrajų vardu Saulius,
kurio reikšmė – išmelstas iš Dievo.
Ūlà, Ventà, Rùsnė, Nidà
2.2. Iš Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žody-
no“ išrinkite keturis penkis mūsų kunigaikščių vardus ir savais žodžiais
paaiškinkite jų reikšmę.
2.3. „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ raskite savo šeimos narių vardus ir išsi-
aiškinkite jų reikšmę.
13
Profesorė klausia, kur kieno ženklas. Patarkite Kvarkui, Barbei ir Mikui, kurį reikėtų rinktis ir
kodėl. Pradėkite nuo Kvarko ir internete suraskite informacijos apie jo vardą. Tik nenusteb-
kite, kai susidursite su kvarkais iš fizikos!
SUŽINOKITE DAUGIAU
Vardyno sluoksnių yra daugiau, negu mokėmės per pamoką. Manau, jums
tai bus įdomu.
Savi vardai
1. Senieji lietuviški (baltiški):
sudaryti iš dviejų kamienų – Vytautas, Gintautas, Tautvydas, Ged-
gaudas, Algimantas;
jų trumpiniai – Vytas, Gintas, Algis, Tautis, Gedas;
trumpinių priesaginiai vediniai – Vytenis, Vaidotas, Ramūnas;
vardais virtę bendriniai žodžiai – Eglė, Ąžuolas, Dobilas.
2. Naujieji lietuviški:
mitologiniai – Žemyna, Medeinà, Gabijà, Austėja, Vaižgantas;
vardai iš baltų genčių ir sričių pavadinimų – Jotvingis, Aistis, Nótangas;
literatūriniai – Adomo Mickevičiaus sugalvota Gražina, Juozapo
Ignoto Kraševskio – Nijolė ir Vitolis, Vydūno – Daiva ir Grožvydà,
Vinco Krėvės – Kunõtas, Perlys, Šarūnas, Šviedrys, Šatrijos Raga-
nos – Živilė;
vardais virtę bendriniai žodžiai – Upė, Vėjas, Smiltė, Banga, Viltė,
Bruknė;
vardai iš vandenvardžių, kraštovardžių – Ūlà, Nẽmunas, Rùsnė,
Préila, Vlnius, Minija;
iš esamų vardų pasidaryti dariniai – Bangimantas, Tautmantas, Al-
gintà, Audronė, Vėjūna.
2. VARDŲ KILMĖ
14
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
3. PAVARDŽIŲ KILMĖ
Praėjusią pamoką sužinojome, kaip atsirado vardai ir kokios jų reikšmės. Tur-
būt kilo klausimas – kas tas antras mūsų vardas, kurį vadiname pavarde? Kaip jis
atsirado? Ar jis ką nors reiškia?
Pats žodis pavardė (einanti po vardo) sako, kad pavardės atsirado vėliau nei var-
dai. Net iki XIV amžiaus Lietuvojè dauguma žmonių buvo vadinami tik vardais,
kai kurie dar turėjo pravardę. Kilmingų, žymių žmonių pavardžių mokslininkai
randa jau XII–XIV amžiuje: šalia vardo rašomas tėvo ar visos giminės vardas, ki-
limo vietos pavadinimas, einamos pareigos ar profesija. Per krikštą gautas naujas
krikščioniškas vardas iš pradžių buvo vartojamas kartu su senuoju. Ilgainiui kai
kurie senieji vardai irgi virto pavardėmis, pavyzdžiui, Vladislovas Girdenis, Alek-
sandras Mingaila. Jau XV amžiaus pabaigos dokumentuose aiškiai vyravo dvigubi
vardai. Sakoma, kad lietuvių pavardės nusistovėjo XVIII amžiuje, o XIX amžiuje
tapo oficialios.
3.1. Naudodamiesi elektronine pavardžių duomenų baze išsiaiškinkite, ku-
rios pavardės Lietuvoje dažniausios.
Skolinti vardai
1. Krikštavardžiai (šventųjų vardai, duodami krikštijant):
hebrajiškos kilmės – Adomas, Jokūbas, Dovydas, Marijà, Ona, Ievà;
graikiškos kilmės – Aleksandras, Elenà, Sofija;
lotyniškos kilmės – Julius, Justinas, Reginà, Viktorija;
germaniškos kilmės – Henrikas, Karolis, Eduardas, Valdemaras,
Irma;
slaviškos kilmės – Vladimiras, Česlovas, Stanislovas;
kitаkilmiai – Artūras, Brigità, Ksaveras, Elvyrà;
trumpiniai – Vladas, Kostas, Stasys, Genė, Justė.
2. Naujieji skolinti:
vardais virtę tarptautiniai žodžiai – Alegrà (iš allegro), Safyrà (iš sa-
fyras), Eteris;
vardai iš kraštovardžių – Dakotà, Jutà, Parỹžius;
iš literatūros, kino filmų – Faustas, Kevinas, Leonelis, Džuljetà,
Izáura, Samánta, Selestė.
15
Lietuvių pavardyne, kaip ir vardyne, aiškiai matyti keli sluoksniai. Juos patei-
kiu kiek kitaip negu vardyno sluoksnius – pagal kilmę.
Senovėje pravardė padėdavo skirti bendravardžius žmones. Paprastai ji rasda-
vosi ne iš bet kokio žodžio, o iš tokio, kuris tinka žmogui kuo tiksliau apibūdinti.
Ilgainiui pravardę paveldėdavo to žmogaus vaikai, ir ji tapo tiesiog įvardijimu, vi-
siškai nebesiejamu su konkrečiomis charakterio, išvaizdos ar profesijos savybėmis.
3.2. „Lietuvių pavardžių žodyne“ arba elektroninėje pavardžių duomenų
bazėje raskite savo pavardę ir išsiaiškinkite, kokia jos kilmė, ką ji reiškia.
Ieškodami savo pavardės aiškinimo tikriausiai pastebėjote, kad ne visos pa-
vardės lietuviškos. Net 70 procentų lietuvių pavardžių yra nelietuviškos kilmės.
Didžiąją dalį sudaro kilusios iš krikščioniškų vardų (Jonaitis, Petrauskas, Jurgutis,
Juozaitis) ir slaviškų žodžių (Žukauskas, Smalinskas, Kazlauskas). Taigi lietuviš-
kos tik apie 30 procentų visų dabartinių pavardžių.
Pavardės
Kilusios iš vardų
Kilusios iš vietovardžių
Kilusios iš pravardžių
Iš senųjų vardų:
Rimgaila, Vidmantas,
Gedvilas, Kybartas
Kaunietis, Biržietis,
Žemaitis, Gudas
Iš gyvūnų pavadinimų:
Kiškis, Lapė, Stumbras,
Karosas, Gaidys,
Vilkas, Žiogas
Iš žmogaus savybių pavadinimų ir retų bendrinių žodžių:
Aukštakojis, Didžgalvis, Kuprys, Šepetys, Žilius, Mažiulis
Iš augalų pavadinimų:
Kopūstas, Ridikas,
Žirnis, Garšva
Iš amatų pavadinimų:
Kubilius, Račius,
Kalvelis
Iš krikščioniškų vardų:
Jonaitis, Jonėnas,
Jonauskas, Jonyla,
Jonynas; Petraitis,
Petronis, Petrokas,
Petrėnas, Petrauskas,
Petravičius
3. PAVARDŽIŲ KILMĖ
16
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
SUŽINOKITE DAUGIAU
Vyrų pavardės būdavo pasidaromos su lietuviškomis priesagomis. Daž-
niausios iš jų – -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, -ininkas, -uitis, -elis, -ėlis,
-ytis, -ulis, -utis, -užis (Adomaitis, Juozėnas, Petronis, Morkūnas,
Meištininkas, Januitis, Jurgelis, Antanėlis, Kalytis, Matulis, Matutis,
Anužis). Nelietuviškos kilmės priesagos -auskas, -avičius, -evičius (Pe-
trauskas, Žukauskas, Janavičius, Dikavičius, Petkevičius, Januševičius).
Įdomiausios yra mažybinės priesagos, tokios kaip -aitis, -ytis, -utis, -elis,
-ėlis. Kai dokumente reikėdavo paminėti dar neužaugusį Petro ar Jurgio sūnų,
taip ir rašydavo: Petraitis, Jurgelis. Vaikai užaugdavo, o pavardė taip ir likdavo
su mažybine priesaga. Tokią ją paveldėdavo anūkai, proanūkiai. O mažybiš-
kumo reikšmė išnyko.
Dukters pavardė daroma iš tėvo pavardės pridedant priesagą:
-aitė – iš pavardžių su galūnėmis -as, -a: Urbaitė (Urbas), Talman-
taitė (Talmantas), Girėnaitė (Girėnas), Antanauskaitė (Antanauskas),
Kirlaitė (Kirla), Montvilaitė (Montvila);
-ytė – iš pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė, -(i)a (po minkštojo
priebalsio, taigi, ir po j): Laukaitytė (Laukaitis), Stanytė (Stanys), Lio-
gytė (Liogė), Stundžytė (Stundžia), Sajytė (Saja);
-utė – iš pavardės su galūne -us po kietojo priebalsio: Sutkutė (Sut-
kus), Vaitiekutė (Vaitiekus);
-ūtė – iš pavardės su galūne -us po j ir minkštojo priebalsio: Zujūtė
(Zujus), Motiejūtė (Motiejus), Pociūtė (Pocius).
Tarmėse dukterų pavardės būdavo daromos pridedant dar įvaires-
nių priesagų: -aičia, -yčia, -ūčia, -ikė, -(i)ūkė, -(i)otė, -alė, -ėlė, -očia,
-okė, -ėčia – Morkūnaičia, Karaliūčia, Margikė, Rokalė, Gudonėlė,
Šinkūniotė.
Žmonos pavardė daroma iš vyro pavardės pridedant priesagą:
-ienė – Urbonienė (Urbonas), Palionienė (Palionis), Mikšienė
(Mikšys), Liogienė (Liogė), Jovaišienė (Jovaiša), Stundžienė (Stun-
džia), Vaitiekienė (Vaitiekus);
-uvienė gali būti tada, kai vyro pavardė dviskiemenė su galūne -us:
Sutkuvienė (Sutkus), Rimkuvienė (Rimkus), Zujuvienė (Zujus).
Moteriškos pavardės (žmonos ir dukters) gali būti daromos iš vyriškų
ir su galūne -ė be priesagos: Talmantė, Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė,
Naudžė.
17
4. VIETOVARDŽIŲ KILMĖ
Jau daug žinome apie savo vardus ir pavardes, tad pats laikas pasidomėti
vietóvardžiais. Ar žinote, kaip atsirado jūsų gimtojo miesto, miestelio ar kaimo
pavadinimas?
Vietovardžiai daug pasako apie tautos praeitį ir kultūrą. Iš vietovardžių galima
atsekti svarbesnius istorinius įvykius, įvairius ūkio ir buities dalykus, sužinoti apie
protėvių kėlimąsi iš vienos vietos į kitą, bendravimą su kitų tautų žmonėmis.
Manoma, kad mūsų protėviai į dabartinės Lietuvõs teritoriją atkeliavo upėmis,
tad seniausi yra vandens telkinių pavadinimai. Kai kurios upės, ežerai pavadinti
bendriniais žodžiais ir šių vietovardžių kilmė aiški. Antai yra upės Daubà, Sraũtas,
Lokystà, Akmenà, ežerai Gul̃bis, Par̃šežeris, Ìlgis, Beržúonis. Dėl kitų pavadinimų
ginčijamasi iki šiol, pavyzdžiui, dėl ežero Páltis vardo kilmės. Vieni mokslininkai
sako, kad šis pavadinimas gali būti kilęs iš bendrinio žodžio paltis (lašinių gaba-
las), kiti – kad iš latviško žodžio, reiškiančio šoną.
4.1. Surašykite savo gyvenamosios vietovės vandens telkinių pavadinimus
ir naudodamiesi „Lietuvių hidronimų1 etimologiniu2 žodynu“ išsiaiškin-
kite jų kilmę.
1
Sąvoka hidronimas yra graikiškos kilmės, lietuviškai vandenvardis.
2
Etimològija – graikiškai žodžio kilmė, pradinė reikšmė.
Vietovardžiai
Gyvenviečių
pavadinimai
Miškų
pavadinimai
Kalnų
pavadinimai
Vandens telkinių
pavadinimai
Gatvių, aikščių, skverų, kitų
miesto vietų pavadinimai
Pievų, kalvų, balų, griovų,
miškelių pavadinimai
4. VIETOVARDŽIŲ KILMĖ
18
I SKYRIUS | KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS
Pirmieji gyvenviečių, kalnų, miškų ir mažesnių vietų pavadinimai irgi atsirado
labai seniai. Vieni jų vienaip ar kitaip sudaryti iš žmonių vardų, pavardžių, pra-
vardžių, pavyzdžiui:
Tokie pavadinimai teikia žinių apie toje vietoje gyvenusius žmones.
Dalis naujesnių vietovardžių padaryta iš senesnių, pavyzdžiui, iš vandens tel-
kinių pavadinimų:
Dar kiti kilę iš bendrinių žodžių, pavyzdžiui:
Lietuvojè yra vietų, pavadintų kitų šalių vietovardžiais:
Kokių dar vietovardžių galima padaryti iš Miko vardo?
Bartãšiškė
Aleksandrãvas
Barõno kalnas
Silvẽstrų miškas
Barbõros pieva
Dul̃kių Laũkas
Vilkỹškiai
Šveicãrija
Parỹžius
Berlýnas
Lòndonas
Varšuvė̃lė
Laũkuva
Barsùkalnis
Šimonių̃ giria
Panevėžỹs (upė Nevė́žis)
Pãlokystis (upė Lokystà)
Pãdievytis (ežeras Diẽvytis)
19
4.2. Pasiskirstykite į kelias grupes ir surašykite aplinkinių vietovardžių pa-
vadinimus (vieni kaimų, kiti kalvų, pievų, raistų ir t. t.). Jei gyvenate di-
deliame mieste, susitelkite į vieną kurią jo dalį ir surašykite senuosius
istorinius, mitologinius gatvių, aikščių, parkų, kalnų, kitų vietų vardus
(nepamirškite, kad pavadinimus turi net kai kurie pastatai). Išsiaiškin-
kite vietovardžių reikšmę pasitelkę popierinį arba elektroninį „Lietuvos
vietovardžių žodyną“. Pasidomėkite, kokių yra pasakojimų apie šių pa-
vadinimų kilmę, ir parenkite pristatymą.
Dalies vietovardžių reikšmė aiški, o dėl kai kurių mokslininkai vis dar ne-
sutaria. Pavyzdžiui, vieni sako, kad vietovardis Kaũnas kilęs iš žmogaus vardo,
kiti – kad pirminė reikšmė galėjusi būti gilus, žemas, esantis slėnyje. Galbūt dėl
nemokėjimo paaiškinti pavadinimo apie vietovardžių kilmę prikurta daug įdo-
mių, paslaptingų padavimų ir legendų.
SUŽINOKITE DAUGIAU
Lietuviški vietovardžiai nesibaigia sulig Lietuvos siena!
Jų esama Baltarùsijos teritorijoje, pavyzdžiui, Ašmenà (Ašmiany), Bókštas
(Bakšty), Drùskininkai (Druskiniki), Grúodiškė (Grodziški), Ilgáičiai (Ilgai-
cy), Pagiriai̇̃ (Pogiry), Smilgi̇̀niai (Smilgini), Tróbos (Traby).
Lietuviškų vietovardžių yra Lénkijoje: Ašvi̇̀nis (Oświn), Berži̇̀niai (Bierży-
nie), Didžiùliai (Dziedziule), Gilui̇̃šiai (Giłujsze), Kreivė́nai (Krejwiany), Máu-
ras (Mamry), Ožki̇̀niai (Oszkinie), Šaltė́nai (Szałtany), Trãkiškė (Trakiszki).
Yra ir Lãtvijoje: Laukesà (Laucesa), Uodegė́nai (Odiģjāni), Nauji̇̀nis (Nau-
jene), Šaukštẽliai (Šaukšteļi), Užválda (Izvalta).
Iš pavyzdžių matyti, kad lietuviškus vietovardžius kitos kalbos pritaikė
prie savo fonetikos, bet jie lengvai atpažįstami.
O Karaliáučiaus (Kaliningrãdo) krašte baltiški (lietuviški, prūsiški) vieto-
vardžiai buvo pakeisti rusiškais: miestas Alnà virto Družba, kaimas Šilgaliai̇̃
dabar Barchany, Skirvỹtė – Borovoje, Žemai̇̃tkiemiai – Bolotnikovo. Senieji
vardai išliko tik istorinėse knygose, dokumentuose ir literatūros kūriniuose.
4. VIETOVARDŽIŲ KILMĖ