Istorija
Vadovėlis
I dalis
Norbertas Černiauskas, Mindaugas Nefas
Istorija5
Vadovėlis
klasei
I dalis
Norbertas Černiauskas
Mindaugas Nefas
Pratarmė...................................................................................................................7
Kviečiame susipažinti su vadovėliu........................................................................8
I SKYRIUS. Istorija ir laikas
1. Kaip išmatuoti laiką?.........................................................................................12
• Kodėl ir kaip žmonės seka laiką?.....................................................................................................12
• Pirmieji laikrodžiai ir kalendoriai......................................................................................................13
• Kaip reikėjo gyventi be laikrodžių ir kalendorių?......................................................................14
• Metų skaičiavimo sistemos................................................................................................................15
• Metai prieš ir po Kristaus....................................................................................................................17
2. Laiko juosta........................................................................................................18
• Kaip sudėti istoriją į laiko juostą?....................................................................................................18
• Kaip atrodo laiko formulės ir uždaviniai?......................................................................................20
• Istorijos laikotarpiai..............................................................................................................................21
• Istorijos įvykius galime žymėti ne tik laiko juostoje, bet ir žemėlapyje.............................22
II SKYRIUS. Istorija kaip detektyvas
3. Istorija kaip kelionė ir atradimai......................................................................28
• Ką galime sužinoti apie praeitį vaikščiodami po apylinkes?..................................................28
• Kapinės.....................................................................................................................................................28
• Piliakalniai................................................................................................................................................30
• Dvarai........................................................................................................................................................31
• Maldos namai.........................................................................................................................................32
• Kodėl ir kaip atsiranda istorijos paminklų?..................................................................................32
• Ir vaikai stato paminklus!....................................................................................................................33
• Paminklas laisvei....................................................................................................................................34
• Paminklas drąsiam vaikui...................................................................................................................34
• Paminklai gyvūnams ...........................................................................................................................35
4. Kodėl praeitis gali virsti detektyvu?................................................................36
• Įžymios Lietuvos archeologės ir jų atradimai..............................................................................36
• Gedimino kalno mįslė..........................................................................................................................38
• Lietuvos kario Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvas........................39
• Kas ir kaip prisidėjo prie šių atradimų?..........................................................................................41
• Kaip tirti istorijos įvykį?.......................................................................................................................41
• Kaip pavaizduoti istorijos įvykio tyrimą? .....................................................................................42
Turinys
III SKYRIUS. Istorijos pažinimas
5. Kiekvienas turi savo istoriją..............................................................................46
• Kaip parašyti savo gyvenamosios vietos istoriją?......................................................................46
• Kaip susipažinti su savo proseneliais?...........................................................................................50
6. Iš kur istorikai gauna žinių?..............................................................................54
• Istorija ir jos šaltiniai.............................................................................................................................54
• Ar vaikai gali rašyti atsiminimus, gyvenimo aprašymus ir biografijas?..............................57
7. Praeitį tiria ne tik istorikai.................................................................................60
• Vaikai, lobiai ir numizmatika..............................................................................................................60
• Kaip sukurti herbą?...............................................................................................................................62
• Herbo dirbtuvės.....................................................................................................................................62
• Vytis, Gediminaičių stulpai ir dvigubas kryžius – senosios Lietuvos ženklai....................64
• Dailininkai piešia Lietuvos vėliavą...................................................................................................66
IV SKYRIUS. Istorija aplink mus
8. Praeities rekonstrukcija ir restauracija............................................................70
• Ar galime pajusti praeitį?....................................................................................................................70
• Ar įmanoma atkurti tai, ko beveik ar visai neišliko?..................................................................73
9. Istorijos vaizdai..................................................................................................76
• Kokių istorijų gali papasakoti paveikslai?.....................................................................................77
• Fotografija, pakeitusi Lietuvą ir pasaulį.........................................................................................79
• Istorinės knygos, komiksai ir animaciniai filmai vaikams........................................................81
10. Muziejus – vieta praeičiai pažinti...................................................................84
• Kas vyksta muziejuose ir kaip surengti parodą?........................................................................84
• Pirmieji Lietuvos muziejai..................................................................................................................87
• Muziejai šiandien...................................................................................................................................88
• Mokiniai – parodų rengėjai. Misija įmanoma, pirmyn!............................................................90
Sąvokų žodynėlis ..................................................................................................92
Rašytinių ir iliustracijų šaltinių sąrašas................................................................93
Mieli penktokai,
priešais jus – istorijos vadovėlis. Šis vadovėlis – tai tokia kny-
ga, kuri padeda mokytis istorijos, sužinoti ir suprasti praeitį. Be
to, vadovėlio autoriai nori jums padėti įsivaizduoti, pajusti, o kar-
tais išgirsti ar net užuosti laiką. Klausite, kaip tai įmanoma? Įma-
noma, juk perskaitę įdomios knygos puslapį apie tolimus laikus,
egzotiškus kraštus ar skanius valgius užsimerkiame ir trumpam
pajuntame, kad esame tuose amžiuose ar kraštuose ir ragaujame
kai ką labai skanaus. Tačiau istorijos pamokos nėra skirtos tik
senovei įsivaizduoti ir pajusti ar senoviniam daiktui mintyse pa-
liesti. Tai daug daugiau!
Istorija mums ne tik padeda susipažinti su praeityje gyvenu-
siais bendraamžiais, suvokti, kodėl kartais žmonės gali elgtis kaip
didvyriai, o kartais kaip niekšai, bet ir paaiškina, kodėl mūsų
proseneliai tiek daug skaitė laikraščių, kodėl gyveno mediniuose
namuose ar kodėl dabar ant savo namų keliame trispalvę (gelto-
ną, žalią, raudoną) vėliavą. Ir tai tik keli klausimai iš tūkstančių,
kurie gali kilti, todėl istorija kviečia atsigręžti į viską, ką žmonės
yra nuveikę ir sukūrę per daug tūkstančių metų. Tai ištisi miestai
ir karalystės, tvirtovės ir šventovės, įstabios knygos, paveikslai
ir filmai – didžių žmonių sukurtas ir mūsų paveldėtas palikimas.
Dairantis po šiuos turtus klausimai kodėl ir kaip turėtų tapti pa-
grindiniais įrankiais istorijos pamokoje ir skaitant šį vadovėlį.
Nemanykite, kad istorija yra tik tai, kas buvo itin seniai, kas
nepaliečiama ir tolima. Istorikai gali tirti ir tai, ką jūs atsimenate,
ką prisimena jūsų artimieji – tėvai ir seneliai. Istorija yra ir jus
supanti aplinka – namai, artimiausias paminklas ar net parkas.
Galiausiai istorija yra ir tai, kas mus sieja kaip tautą, – tai mūsų
Lietuvõs raida, kõvos už laisvę, tautiečių ir kraštiečių sukurti
meno kūriniai, kuriais šiandien didžiuojamės.
Istorija glūdi visai šalia ir tik laukia, kol ja susidomėsite, pra-
kalbinsite ir ją papasakosite kitiems. Tai nuotykis ir detektyvas,
kurį netrukus patirsite ir pamėginsite išnarplioti!
Autoriai Norbertas ir Mindaugas
76
9. ISTORIJOS VAIZDAI
Šioje temoje MES
y
Išsiaiškinsime, kaip dailės kūriniai gali padėti suprasti praeitį.
y
Patyrinėsime Lietuvos ir pasaulio istorijai svarbias nuotraukas.
y
Susipažinsime su istorinėmis knygomis, komiksais, animaciniais filmais ir sužinosime, kaip
visa tai gali padėti pažinti istoriją.
Dailės kūriniais ir nuotraukomis galime ne tik gėrėtis, juose
visuomet slepiasi įdomios ir netikėtos istorijos. Jos mums padeda
suprasti praeitį, atsakyti į klausimus, ką anksčiau veikė žmogus,
kokius drabužius vilkėjo, kaip atrodė jo namai. Tikriausiai su na-
miškiais kartais peržvelgiate savo šeimos albumą. Lyginate, kaip
atrodėte anksčiau ir kaip atrodote dabar. Tai juk irgi istorijos ži-
nios. Daugiau dailės ir fotografijos kūrinių galite pamatyti įvairių
Lietuvos miestų meno galerijose ir muziejuose. Čia jiems pritai-
kytose erdvėse lankytojams rodomi paveikslai, nuotraukos, kiti
vertingi dirbiniai.
9.1 pav. Piterio Breigelio
vyresniojo paveiksle „Vaikų
žaidimai“ pavaizduoti net
83 skirtingi žaidimai.
e-lankos.lt/rawh
IV skyrius • Istorija aplink mus
10
82
9.11 pav. Palygin
poeto atvaizdą su
portretu.
Tyrinėkite
Pamėgta
animaci
istoriją.
IV skyrius • Istor
10
86
87
Pokalbis su MO muziejaus fondų (10.4 pav.) saugotoja Ieva Stasevičiūte
Kokios ypatingos sąlygos yra MO muziejaus sau-
gykloje?
Saugant muziejaus eksponatus svarbu, kad nekis-
tų oro temperatūra ir drėgmė, tad saugykloje visus
metus palaikome eksponatams tinkamą 20 laipsnių
temperatūrą ir 50 procentų oro drėgmę.
Taip pat saugykloje įrengta speciali gaisro gesinimo
sistema. Kilus gaisrui, ugnis būtų gesinama ne vande-
niu, o inertinėmis dujomis, kurios sumažina deguo-
nies kiekį patalpoje ir taip neleidžia ugniai išplisti.
Ir svarbu, kad čia dirbantys žmonės su muziejaus
eksponatais elgtųsi atsargiai: meno kūrinius tvar-
kingai sudėtų atgal į vietas, liestų tik su švariomis
pirštinėmis.
Kas gali atsitikti eksponatams, jei jie bus netinkamai saugomi?
Dėl netinkamų oro sąlygų ar jų pokyčių popieriniai meno kūriniai gali susibanguoti, dažai sutrū-
kinėti ir nubyrėti. Jei patalpose labai drėgna, eksponatai gali pelyti.
Jei muziejininkai dirbs aplaidžiai, eksponatai gali išsipurvinti, sulūžti ar nusimesti.
Kokia dalis saugomų eksponatų rodoma lankytojams?
Šiuo metu muziejuje saugome šiek tiek daugiau nei 6 000 eksponatų. Tačiau parodose galima
pamatyti tik nedidelę jų dalį – apie tris penkis procentus.
Klausimai ir užduotys
1. Kelintame amžiuje tapo svarbu kaupti, saugoti ir rodyti senovinius daiktus?
2. Kaip vadinami muziejuose saugomi daiktai?
3. Kokie daiktai gali būti saugomi muziejuose? Pateikite ne mažiau kaip tris pavyzdžius.
Tyrinėkite
Internete paieškokite muziejų, kurie rengia virtualiąsias parodas. Tai gali būti nacionaliniai
arba net jūsų gyvenamosios vietos muziejai. Raskite ne mažiau kaip du muziejus. Pasirinkite
vieną ir pristatykite jį klasės susirašinėjimuose. Gal ir jūsų klasės draugai juo susidomės.
Pirmieji Lietuvos muziejai
XIX a. pradžioje žemaičių bajoras Dionizas Poška ėmė rinkti
įvairius senus namų apyvokos daiktus, monetas, archeologinius
radinius ir knygas. Jis visus surinktus daiktus, kuriuos vadino
senienomis, sudėjo į tuščią tūkstantmẽčio ąžuolo kamieną ir ten
įrengė savotišką muziejų (10.5 pav.). Neįprastas muziejus – bau-
blys (taip vietos gyventojai vadino ąžuolą) ėmė traukti smal-
suolius. Net ir po bajoro D. Poškos mirties čia mėgdavo rinktis
žmonės. Baubliai tarsi jungė juos su protėviais, kurių naudotus
daiktus atvykusieji apžiūrėdavo. D. Poškos įkurtą įspūdingą mu-
ziejų, esantį netoli Šilãlės, galima aplankyti ir šiandien.
XIX a. viduryje Vilniuje įsikūrė Vilniaus senienų muziejus.
Jame buvo keli tūkstančiai eksponatų – nuo senovinių monetų ir
mumijų iki dailės kūrinių. Šis muziejus – didžiausio šiandieninio
Lietuvos nacionalinio muziejaus pirmtakas. Labai svarbus Lietu-
vai buvo 1934 m. pastatytas muziejui pritaikytas pastatas Kaunè.
Jame po vienu stogu įsikūrė įspūdingi Vytauto Didžiojo karo ir
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejai (10.6 pav.).
Šie muziejai tapo visos šalies pasididžiavimu. Lankytojai galėjo
prisiminti šalies pergales karuose, savo didvyrius, gėrėtis meno
laimėjimais. Abu muziejai veikia ir šiandien.
10.5 pav. Dionizo Poškos
baubliai – neįprastas muziejus
Lietuvoje
10.6 pav. Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės
muziejus, įsikūręs 1936 m. Kaune pastatytuose rūmuose
Klausimai ir užduotys
1. Kur D. Poška įrengė muziejų? Kaip manote, kodėl būtent ten?
2. Kurio dabar veikiančio muziejaus pirmtakas yra Vilniaus senienų muziejus?
3. Ar namie kaupiate senienas, pavyzdžiui, giminės saugomus ir iš kartos į kartą perduodamus daiktus ar
nuotraukas? Pristatykite klasės draugams savo eksponatus.
10.4 pav. Šiuolaikinio meno MO mu-
ziejaus Vilniuje saugykla. Čia saugoma
tūkstančiai meno kūrinių – daugiausia
paveikslų.
Atsakykite į klausimus:
1. Kodėl saugyklose reikia įrengti ypatingą gaisro gesinimo sistemą?
2. Kodėl saugyklose turi būti tam tikra oro temperatūra?
3. Kodėl nuolatinėse MO muziejaus ekspozicijose matome tik 3–5 proc. visų muziejaus eksponatų?
IV skyrius • Istorija aplink mus
10. Muziejus – vieta praeičiai pažinti
10
10
Papildoma medžiaga, kurią gali-
ma atverti išmaniajame įrenginyje,
nuskaičius QR kodą
Temos sandara ir siekiai
Temos pavadinimas
Didinamuoju ženklu pažymėtos
užduotys skatina savarankiškai
tyrinėti ir papildomai domėtis
Klausimai ir užduotys kiekvieno
potemio pabaigoje. Atsakymus į
juos rasite tekste
Tekstą papildantys šaltiniai ir jiems
nagrinėti skirti klausimai
Kviečiame susipažinti su vadovėliu
77
Kokių istorijų gali papasakoti paveikslai?
Vienas įžymiausių žmonijos dailininkų Piteris Breigelis (Pie-
ter Bruegel) vyresnysis 1560 m. nutapė paveikslą „Vaikų žaidi-
mai“ (9.1 pav.).
Šiame spalvotame kūrinyje dailininkas pavaizdavo daugiau
nei 230 vaikų – nuo pačių mažiausių iki dičkių paauglių, mergai-
čių ir berniukų, kurie mieste žaidžia įvairiausius žaidimus. Vaikai
visuomet mėgo žaisti, tačiau jų žaidimai per laiką keitėsi. Dabar
žaidžiami kompiuteriniai ir stalo žaidimai, o prieš maždaug 450
metų vaikai daugiau žaidė lauke, dažnai su pačių pasidarytais
žaislais. Mokslininkai tirdami šį dailės kūrinį suskaičiavo net 83
paveiksle pavaizduotus žaidimus. Paveikslas labai mėgstamas
kruopščių tyrinėtojų. Jie stengiasi suprasti, kokie žaidimai jame
pavaizduoti. Juolab kad dalis jų gal jau išnyko. Taigi P. Breigelio
kūrinys yra kaip neįprasta nuotrauka, padedanti susipažinti su to
meto vaikų pasauliu.
1847 m. lietuvių tapytojas Kanutas Ruseckas nutapė paveiks-
lą „Lietuvaitė su verbomis“ (9.2 pav.).
Įsižiūrėję į šį kūrinį galime sužinoti kelis svarbius dalykus.
Mergaitė pavaizduota prie bažnyčios, į kurią atėjo pasimelsti. Į
pamaldas žmonės visais laikais eidavo pasipuošę, taigi, pažvelgę
į paveikslą galime sužinoti, kaip XIX a. viduryje žmonės puo-
šėsi, kokių spalvų drabužiai tuo metu buvo madingi. Dailininko
pavaizduota mergaitė rankose laiko verbą – išskirtinę Vlniaus
krašte rišamą pavasario žolynų ir kitų augalų puokštę. Galime
matyti, kad beveik prieš 200 metų verboms buvo naudojamos
sprogstančių blindžių šakelės (kačiukai), kadagiai, galbūt gali-
me įžiūrėti ir žibuoklių, ir raugerškių uogų. Mokslininkai išsi-
aiškino, kad K. Rusecko nutapyta mergaitė stovi prie Mergelės
Marijos Ramintojos bažnyčios Vlniuje (9.3 pav.). XX amžiuje
bažnyčia buvo suniokota ir apleista, todėl paveiksle pavaizduotos
statinio dalys leidžia mums geriau pažinti, kaip atrodė šventovės
vidus. Pagal jį net galima atkurti tas pastato dalis. Daugiau apie
paveikslą mums galėtų pasakyti dailėtyrininkai – mokslininkai,
kurie tiria dailės kūrinius.
Tiek P. Breigelis, tiek K. Ruseckas savo kūriniuose pavaizda-
vo gyvenimą, kurį regėjo savo akimis. Tačiau pažvelkime į gar-
sųjį Adomo Varno kūrinį „Mindaugo vainikavimas“ (9.4 pav.).
Menininkas šį paveikslą nutapė XX a. viduryje, o karūnacija įvy-
ko XIII amžiuje. Tačiau A. Varnui rūpėjo pavaizduoti ne anuos
laikus, bet vieną iškilmingiausių Lietuvos istorijos akimirkų. Jis
siekė pavaizduoti svarbiausius karūnavimo iškilmių dalyvius ir
didingu vaizdu įkvėpti savo tautiečius. Tiesa, kad kuo tiksliau
9.2 pav. Kanuto Rusecko
paveikslas „Lietuvaitė su
verbomis“
9.3 pav. Švč. Mergelės Marijos
Ramintojos bažnyčia Vilniuje
9. Istorijos vaizdai
10
82
83
Senovės žmonių atvaizdų atkūrimas pagal
archeologijos ir istorijos tyrimus
Ar įmanoma sužinoti, kaip žmogus atrodė, jei tuo laiku, kai
jis gyveno, dar nebuvo fotografijos, o dailininkai to žmogaus
portreto nenutapė? Apie žmogaus išvaizdą galime sužinoti iš
amžininkų liudijimų. Galbūt yra istorijos šaltinių, kur tas žmo-
gus aprašytas, nurodytas jo ūgis, plaukų ir akių spalva, o gal ir
kokie ypatingi išvaizdos bruožai.
Šiandien, kad išsiaiškintų garsių praeities žmonių išvaizdą,
mokslininkai pasitelkia ne tik istorijos šaltinius, kitų moksli-
ninkų tyrimus, bet ir mokslo naujoves, DNR tyrimus, įvairias
kompiuterių programas. Jei yra išlikusių žmogaus išvaizdos
aprašymų, rasta kaukolė ar jos dalis ir žinoma to žmogaus ly-
tis, ūgis, kilmė, tai apibendrinus šiuos duomenis ir kruopščiai
nuskaičius kaukolę galima kompiuteriu gana tiksliai atkurti bu-
vusią žmogaus išvaizdą. Tokie tyrimai leidžia patikslinti turi-
mus istorijos šaltinius ir pamatyti, kaip vienas ar kitas žmogus
galėjo atrodyti.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus naudojantis mokslo naujo-
vėmis ir dailės kūriniuose išlikusiais atvaizdais Škotijoje buvo
atkurta XVIII a. pabaigoje gyvenusio įžymiausio šio krašto po-
eto Roberto Bernso (Robert Burns) išvaizda (9.11 pav.). Taigi
šiandien mokslininkai jau gali rekonstruoti ir paprastų žmonių,
ir valdovų išvaizdą.
O Lietuvoje ilgus metus svarstyta, kaipgi atrodė įžymioji
valdovė Barbora Radvilaitė (9.12, 9.13 pav.). Prieš kelis dešim-
tmečius ištyrus Vilniaus katedros požemiuose palaidotus jos
palaikus paaiškėjo, kad valdovės ūgis buvo maždaug 162 cen-
timetrai. Taigi karalienė buvo gana aukšta – XVI a. vidutinis
moterų ūgis siekė 155–157 centimetrus. Karalienė buvo plato-
kų pečių, siauro dubens ir liekno kūno sudėjimo. Archeologas
ir rekonstruotojas Vytautas Urbanavičius rekonstravo didikės
portretą. Paaiškėjo, kad B. Radvilaitė buvo ryškių veido bruo-
žų, pavyzdžiui, turėjo nosį su kuprele.
Ateityje galėsime dar tiksliau sužinoti, kaip atrodė mūsų
protėviai, o prie mokslo tyrimų galbūt prisidėsite ir jūs.
9.11 pav. Palyginkite atkurtą
poeto atvaizdą su išlikusiu
portretu.
9.12 pav. Pagal mokslininkų
išvadas skulptorius Stanislovas
Kuzma sukūrė Barboros Ra-
dvilaitės biustą. Tai šiuo metu
tiksliausias jos atvaizdas.
9.13 pav. Barboros Radvilai-
tės miniatiūra, kurią netru-
kus po jos mirties nutapė
vokiečių dailininkas Lukas
Kranachas Jaunesnysis (Lu-
cas Cranach the Younger)
Klausimai ir užduotys
1. Kokios žinios gali padėti išsiaiškinti, kaip atrodė žmogus, jei
neturime jo nuotraukos?
2. Pasvarstykite, kodėl istorikams ir kitiems mokslininkams svarbu
žinoti, kaip atrodė vienas ar kitas istorinis asmuo.
Tyrinėkite
2003–2011 m. Dubingių̃ piliavietėje vyko archeologiniai kasinėjimai. Čia buvo rasti Radvilų
giminės atstovų palaikai. Pasidomėkite, kaip buvo išsiaiškinta jų tapatybė.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Kaip nuotraukos ir piešiniai padeda mums pažinti istorijos įvykius, asmenybes ar
reiškinius?
2. Pasvarstykite, kaip istorinės knygos, komiksai ar animaciniai filmai gali padėti garsinti
istorijos mokslą.
TYRINĖKITE!
Kuri jūsų šeimos ar giminės nuotrauka jums pati įdomiausia? Kodėl? Jei įmanoma, prista-
tykite ją klasės draugams, nupasakokite jos atsiradimo aplinkybes, atskleiskite savo ir tos
nuotraukos ryšio istoriją.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Tikriausiai ne kartą su tėveliais ar klasės draugais lankėtės muziejuose ir paveikslų galerijose.
Ten daug dalykų (daiktų, paveikslų, skulptūrų), kurių negalima liesti. Į juos žiūrėti, jais grožėtis
reikia iš tolo. Tačiau įvairiose pasaulio vietose žmonės, pasisakantys prieš gamtos niokojimą,
kartais siekia atkreipti į tai dėmesį prisilipindami prie garsių paveikslų ar istorinių daiktų. Kaip
manote, ar toks jų elgesys pateisinamas? Savo nuomonę pagrįskite.
Tyrinėkite
Pamėgtas socialinis tinklas jutubas taip pat gali praversti mokantis istorijos. Paieškokite ten
animacinių filmukų apie vaikų auklėjimą XVI–XVII a., apie Vytautą Didįjį ar Vilniaus miesto
istoriją. Rastus filmukus peržiūrėkite ir pasižymėkite po du tris sužinotus dalykus.
IV skyrius • Istorija aplink mus
9. Istorijos vaizdai
10
Tema skirstoma į potemius
Tekstą papildantys paveikslėliai
kviečia tyrinėti
Apibendrinamieji klausimai ir
užduotys temos pabaigoje
padės įtvirtinti žinias
Skydo ženklu pažymėtos užduo-
tys kviečia išsakyti ir apginti savo
nuomonę
Jaunieji istorijos tyrėjai,
atlikime bandymą! Savo šeimos nariams, draugams, galbūt net
kaimynams duokite užduotį – pasakyti vieną žodį, kuris pirmas
šauna į galvą išgirdus žodį „istorija“. Tikriausiai nemaža jų dalis
atsakytų, kad „praeitis“ ar „senovė“. Ir jie būtų teisūs, juk istorija, su
kuria pradedate išsamesnę pažintį, yra mokslas apie praeitį. Reikia
pasakyti, kad žodį „praeitis“ kiekvienas supranta labai skirtingai.
Vieniems praeitis yra tai, kas buvo vakar ar prieš savaitę, kitiems –
tai, kas įvyko prieš metus, prieš šimtą ar net prieš milijoną metų.
Taigi istorija susijusi su laiku. Jis labai svarbus. Bet ne tik dėl
praeities. Istorija, remdamasi tuo, kas įvyko praeityje, gali mums
paaiškinti, kas vyksta dabartyje. Apie tai ir kalbėsimės šiame
skyriuje.
I SKYRIUS
Istorija ir laikas
12
1. KAIP IŠMATUOTI LAIKĄ?
Šioje temoje MES
y
Išsiaiškinsime, kaip praeityje žmonės skaičiavo laiką.
y
Sužinosime, kaip žmonės atsikeldavo, kai dar neturėjo žadintuvų.
y
Aptarsime, kodėl žmonės net ir šiandien turi skirtingus kalendorius.
Tik pagalvokite – staiga iš namų ir mokyklos dingsta visi laik-
rodžiai ir niekas neturi išmaniųjų telefonų. Laiko nepraneša nei
radijas, nei televizorius. Kaip sužinoti, kuri dabar valanda, kuri
savaitės diena? Taip žmonės gyveno prieš kelis šimtus metų. Pa-
sidomėkime, kaip jiems sekėsi sužinoti, sekti ir apskaičiuoti laiką.
Kodėl ir kaip žmonės seka laiką?
Visi įpratę sekti ir skaičiuoti laiką. Tai padeda planuoti dieną,
darbus ir laisvalaikį. Kiek laiko liko iki pamokų pabaigos, kiek
iki savaitgalio, o kiekgi laiko liko iki kito gimtadienio? Mums
sekti ir skaičiuoti laiką paprasta, nes visi turime elektroninius
ar popierinius kalendorius, laikrodžius, išmaniuosius telefonus
ar kompiuterius. Net paprastas žadintuvas padeda nepramiegoti,
laiku pradėti dieną.
O ar galite įsivaizduoti, kaip žmonės sekė ir skaičiavo laiką
prieš 20 ar 30 metų, kai dar nebuvo išmaniųjų ar mobiliųjų te-
e-lankos.lt/6fug
1.2 pav. Laikrodis Šiauliuosè, prie jo žmonės vieni kitiems skiria
susitikimus ir pasimatymus.
1.1 pav. Iš toli matomas
laikrodis ant 48 m aukščio
bokšto Darmštato mieste,
Vokietjoje
I skyrius • Istorija ir laikas
10
13
lefonų? Taip, jie dažniausiai nešiojo rankinius laikrodžius, ant
sienų daug kur kabėjo sieniniai laikrodžiai, žmonės naudojo
stalinius, sieninius ar net kišeninius kalendorius. Laiką, kaip ir
dabar, pranešdavo per televizorių ir radiją. Taip pat daugelyje
viešų vietų – miestų aikštėse (1.1, 1.2 pav.), ant svarbių įstaigų ir
mokyklų, traukinių ir autobusų stotyse ar ant bažnyčių bokštų –
buvo miesto laikrodžiai, praeiviams rodantys laiką. Tačiau sie-
niniai, rankiniai ar kišeniniai (būta ir tokių) laikrodžiai visiems
prieinami tapo tik XX amžiuje. Iki tol jie buvo itin brangi prekė –
ne visi galėjo nusipirkti. Be to, iki XX a. nebuvo nei radijo, nei
televizijos, nei interneto.
Pirmieji laikrodžiai ir kalendoriai
Pirmieji vieši laikrodžiai Europoje atsi-
rado XIV a., tačiau sparčiai ėmė plisti ge-
rokai vėliau. Tiesa, pirmasis ir iki šiol vei-
kiantis viešas laikrodis Lietuvojè atsirado
1672 m. Vlniuje, ant Katedros bokšto var-
pinės (1.3 pav.). Tačiau jis skelbė laiką tik
vilniečiams ir miesto svečiams, o likusioje
Lietuvoje tokių nebuvo. Įvairių mechaninių
laikrodžių daugiau atsirado tik XIX amžiu-
je. Popieriniai kalendoriai Lietuvoje plačiau
paplito tik XIX a. viduryje, kai 1846 m.
mokytojas ir poetas Laurynas Ivinskis išlei-
do pirmąjį kalendorių lietuvių kalba. Jame
buvo sužymėti mėnesiai ir dienos, Mėnulio
fazės, šventės ir vardadieniai. Be to, pateik-
ta kasdieninių patarimų, kaip prižiūrėti ūkį
ir sveikatą, ir dar įvairių įdomybių. Toks
kalendorius tapo tikru žmogaus draugu ir
pagalbininku.
Klausimai ir užduotys
1. Koks įrenginys ar įrenginiai jums padeda sekti laiką ir planuoti savo veiklą?
2. Pasvarstykite, kodėl šiais laikais nebėra tiek daug viešų, gerai matomose vietose pakabintų laikrodžių.
Klausimai ir užduotys
1. Kuriame amžiuje atsirado pirmieji vieši laikrodžiai Europoje, o kuriame Lietuvoje?
2. Kuo svarbus L. Ivinskio 1846 m. leidinys?
1.3 pav. Vilniaus katedros varpinės laikrodžio me-
chanizmas
1. Kaip išmatuoti laiką?
10
14
Kaip reikėjo gyventi be laikrodžių ir kalendorių?
Kaip žmonės, kurie neturėjo popierinio kalendoriaus, o arti-
miausias viešas laikrodis ant miesto bokšto buvo labai toli, su-
prasdavo, kuri valanda, savaitės diena ir koks mėnuo? Skambė-
davo bažnyčių varpai – jie skelbdavo vidurdienius, sekmadienius
ir šventes. Varpų skambesys buvo girdimas už kelių kilometrų,
jį išgirdę žmonės suvokdavo, koks tikslus laikas ar kuri savaitės
diena. Miestuose gamyklos kviesdavo darbininkus į darbą pa-
leisdamos garso signalą arba samdydavo šauklius, kurie jodami
pro gyvenamuosius namus šaukdavo ar skleisdavo kokį ypatingą
garsą, prikeliantį darbininkus iš miego. Tai buvo mūsų žadintuvų
pirmtakai. Reikia nepamiršti, kad žadintuvais buvo ir naminiai
gyvūnai – paukščiai, karvės ar avys. Gyvūnams žadintuvų ne-
reikia, jie kiekvieną dieną pabunda saulei tekant ir giedodami,
mūkdami ar mekendami pakelia savo šeimininkus. Laiką žmo-
nės skaičiavo ir kitais būdais, pavyzdžiui, pagal žvakės tirpimo
greitį – toks laikrodis vadinamas ugnies laikrodžiu.
O kaip laiką žmonės skaičiavo prieš tūkstančius metų –
senóvės civilizãcijose? Senovės civilizacijomis vadiname to-
kius kraštus, kur prieš tūkstančius metų kūrėsi miestai ir vals-
tybės, plito amatai ir prekyba, žmonės išrado ir naudojo raštą,
išmoko gana tiksliai skaičiuoti laiką. Laikrodžius ir kalendorius
Klausimai ir užduotys
1. Koks laikrodis (smėlio, vandens, saulės ar ugnies), jūsų manymu, būtų patogiausias šiais laikais? Kodėl
taip manote?
2. Gal teko girdėti, kad seniau žmonėms laiką pranešdavo jų laikomi gaidžiai? Šių paukščių atliekamas
veiksmas padėdavo žmonėms susigaudyti, koks paros metas. Koks tai veiksmas?
3. Ar manote, kad laiką lengva sekti ir apskaičiuoti? Pamėginkite kokį pusdienį nesinaudoti nei rankiniu, nei
sieniniu laikrodžiu, nežiūrėti į mobilųjį telefoną. Įdomu, kaip jums seksis suprasti, kuri dabar valanda.
1.6 pav. Medinis kalendorius – rąstagalys su 12 rėvų, žyminčių mė-
nesius. Rėvose įpjautos parų žymos. Kasdien perkeldamas medinį
kaištį iš vienos žymos į kitą, žmogus skaičiuodavo paras.
1.4 pav. Vandens laikrodžio
piešinys
1.5 pav. Smėlio laikrodis
jums tikriausiai matytas, juk
kartais naudojamas ir šiais
laikais.
I skyrius • Istorija ir laikas
10
15
žmonės kūrė iš visko, kas pasitaikydavo po ranka (1.6 pav.), pa-
vyzdžiui, vandens (1.4 pav.) ar smėlio (1.5 pav.). Į indą supiltas
vanduo ar smėlis tapdavo puikiu laikrodžiu. Jis tekėdavo ar byrė-
davo pro mažą plyšelį, o kai vanduo ar smėlis inde pasibaigdavo,
pasibaigdavo ir tam tikra laiko atkarpa. Tada indą vėl pripildydavo
ir viskas prasidėdavo iš naujo. Taip vandens ir smėlio laikrodžiai
skaičiuodavo laiką.
Senovėje žmonės sekė ir skaičiavo laiką stebėdami saulės,
žvaigždžių, mėnulio judėjimą ir gamtos pokyčius. Jiems ypač pra-
versdavo saulės laikrodžiai (1.7, 1.8 pav.) – į viršų smailėjantys
aukšti stulpai (obeliskai) ar kolonos, pastatyti taip, kad jų metami
šešėliai rodytų tikslų paros metą. Nors tokie laikrodžiai veikė tik
saulėtomis dienomis, jie buvo tebenaudojami dar prieš kelis šimtus
metų. Vieną tokių laikrodžių restauratoriai neseniai rado ant Vl-
niaus universiteto sienos, po storu tinko sluoksniu.
Metų skaičiavimo sistemos
Prieš tūkstantį ar daugiau metų įvairiuose kraštuose buvo nau-
dojami ne tik skirtingi laikrodžiai, bet ir skirtingi metų skaičiavimo
būdai ir kalendoriai. Vieni skaičiavo stebėdami saulę, kiti mėnulį, o
treti pagal orus ir žemės ūkio darbus. Todėl susitikusiems žmonėms
iš skirtingų šalių ir kultūrų buvo itin sunku susikalbėti ir pasakyti,
koks dabar laikas ir kokie metai. Tačiau, žmonėms vis geriau pa-
žįstant Visatą ir jos sandarą, daugiau bendraujant, prekiaujant ir
keliaujant, laiko skaičiavimas įvairiuose kraštuose vienodėjo.
Šiuo metu pasaulyje naudojamos kelios metų skaičiavimo sis-
temos. Lietuvoje ir didžiojoje pasaulio dalyje galioja Grigãliaus
1.7 pav. Dalis saulės laikrodžio ant Vilniaus universiteto Istorijos
fakulteto sienos
1.8 pav. Kiek valandų rodo šis
saulės laikrodis? Žiūrėkime į
skaičius ir šešėlio galą apskri-
time.
1. Kaip išmatuoti laiką?
10
16
kalendõrius. Jis pavadintas sumanytojo popiežiaus Grigaliaus XIII
(1.9 pav.) garbei. Pagal tokį kalendorių žmonės gyvena nuo XVI a.
pabaigos, jis paremtas tolygiu Žemės sukimusi aplink Saulę. Griga-
liaus kalendorius – tai patobulintas senovės Romos karvedžio Ju-
lijaus Cezario (1.10 pav.) vardu pavadintas Jùlijaus kalendõrius,
kuriuo žmonės prieš tai naudojosi daugiau nei 1 500 metų ir kuris
paremtas regimu Saulės judėjimu dangumi. Kodėl Julijaus kalendo-
rių reikėjo tobulinti? Buvo išsiaiškinta, kad metai pagal šį skaičia-
vimo būdą 11 min. ir 15 sek. ilgesni, nei iš tikrųjų trunka, todėl per
šimtus metų kalendoriaus datos pasislinko net keliomis dienomis ir
ėmė nesutapti su gamtos metų laikais. Šiandien Julijaus kalendorius
nebenaudojamas, vis dėlto kai kuriose šalyse metų šventės dar šven-
čiamos pagal jį. Pavyzdžiui, Kalėdos švenčiamos ne gruodžio 25-ą,
o sausio 7 dieną.
Šiais laikais Grigaliaus kalendorius yra pagrindinis, visuotinis. Jo
reikia, kad laiku įvyktų tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, olimpi-
nės žaidynės. Bet šalys naudoja ir kitus kalendorius, dažniausiai dėl
religijos. Mėnulio kalendorių naudoja kelios islamą išpažįstančios
šalys. Metus jos skaičiuoja nuo 622 metų – tada musulmonų prana-
šas Mahometas atkeliavo į arabų sostinę Mediną. Metai, atsižvelgiant
į Mėnulio fazių kaitą, pagal šį kalendorių trunka 354 dienas. Žydai
metus skaičiuoja nuo pasaulio sukūrimo, todėl jie jau suskaičiavę
daugiau nei 5 700 metų. Mūsų ir jų kalendorių skiria 3 760 metų.
Klausimai ir užduotys
1. Kurie dangaus kūnai žmonėms padėjo kurti laiko skaičiavimo sistemas?
2. Kodėl XVI a. prireikė tobulinti Julijaus kalendorių?
3. Kodėl katalikai kasmet Kalėdas švenčia gruodžio 25-ą, o stačiatikiai sausio 7 dieną?
1.9 pav. Popiežius
Grigalius XIII įteikia univer-
sitetų steigimo bules (raštus).
1.10 pav. Senovės Romos
karvedžio Julijaus Ceza-
rio biustas
I skyrius • Istorija ir laikas
10
17
Metai prieš ir po Kristaus
Ir tai dar ne viskas. Kaip pasakyti, kokie metai buvo prieš
3 000 metų, jei dabar yra XXI amžius? Ir ką reiškia pasaky-
mas „tai įvyko I a. pr. Kr.“? Didžioji dauguma istorikų visus
metus skirsto į laikotarpius prieš Jėzų Kristų (pr. Kr.) ir po
Jėzaus Kristaus (po Kr.). Jėzus Kristus gyveno maždaug prieš
2 000 metų. Iš jo veiklos ir mokymo kilo krikščionybė, kuri
smarkiai pakeitė žmonijos istoriją. Šie laikotarpiai kartais dar
vadinami metais prieš mūsų erą ir mūsų eros metais. Mūsų era
prasideda 1 m. po Jėzaus Kristaus gimimo (po Kr.), o metai
prieš mūsų erą skaičiuojami atgal, todėl paskutiniai jos metai
yra 1 m. prieš Jėzaus Kristaus gimimą (pr. Kr.) (1.11 pav.).
Taigi 2025 metai bus laikomi 2025 m. po Kristaus (po Kr.).
O kaip atrodytų metai iki Kristaus? Viskas taip pat, tik jie skai-
čiuojami atgaline tvarka – nusakant iki Kristaus gimimo liku-
sius metus ar ilgesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, po 765 metų
prieš Kristų bus 764 metai prieš Kristų, po jų bus 763 metai
prieš Kristų ir toliau tokia mažėjančia tvarka iki pat Kristaus
gimimo. Taip pat skaičiuojami ir amžiai. Pavyzdžiui, minėti
764 metai prieš Kristų bus VIII a. pr. Kr., tiksliau – VIII a. pr.
Kr. 7-asis dešimtmetis.
1.11 pav. Laiko skaičiavimas metais prieš Kristų (pr. Kr.) ir po Kristaus (po Kr.)
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Išvardykite tris būdus, kaip žmonės seniau apskaičiuodavo laiką.
2. Kam žmonėms reikėjo ir vis dar reikia laikrodžių ir kalendorių?
3. Kodėl šiais laikais daugumoje šalių galioja Grigaliaus kalendorius?
TYRINĖKITE!
Ar jums teko lankytis Ndoje? Jei taip, tikriausiai buvote užkopę ant Panidžio kopos. Nuo jos
atsiveria nuostabus vaizdas! Be to, šioje vietoje yra ir laikrodis. Koks tai laikrodis ir kaip jis veikia?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Jūsų mokykloje tikrai yra daugiau nei vienas laikrodis. Atlikite tyrimą: klasėje kiekvieną savaitę
naudokitės vis kitokio tipo laikrodžiu. Išbandę visų tipų laikrodžius įvertinkite, kuris, jūsų nuomo-
ne, geriausiai tiko darbui klasėje. Savo nuomonę pagrįskite.
Prieš Kristų (pr. Kr.), arba
prieš mūsų erą (pr. m. e.)
Po Kristaus (po Kr.), arba
mūsų eros metais (m. e. m.)
III a. pr. Kr.
II a. pr. Kr.
I a. pr. Kr.
I a. po Kr.
II a. po Kr.
III a. po Kr.
1. Kaip išmatuoti laiką?
10
18
Istorijos mokslas apima ir tiria tūkstančių metų lai-
kotarpį. Apie žmogaus gyvenimą praeityje prirašyta
daugybė mokslinių knygų. Kaip visus tuos metus ir
svarbiausius žmonijos ar Lietuvõs pokyčius suvokti?
Nepatikėsite, bet tam užteks vieno sąsiuvinio lapo ir
dviejų horizontalių juostų!
Kaip sudėti istoriją į laiko juostą?
Žmonijos istorija labai ilga – ji tęsiasi dešimtis tūks-
tančių metų. Kad istoriją būtų galima lengviau suprasti
ir išsiaiškinti, kada ir po ko vyko svarbūs žmonijos po-
kyčiai ar gyveno garsūs žmonės, reikia pasinaudoti lai-
ko juosta. Išsiaiškinkime, kaip tokia juosta sukuriama.
Ant lapo nubrėžkite horizontalią liniją. Linijos kairėje
nupieškite burbulą, jis žymės jūsų gimimą, šalia jo už-
rašykite savo gimimo metus. Tada ant linijos, iš kairės
į dešinę, sudėliokite kitų svarbių savo gyvenimo įvy-
kių datas. Pavyzdžiui, kada pradėjote eiti į pirmą klasę,
kada susipažinote su savo geriausia drauge ar draugu,
kada perskaitėte savo įdomiausią knygą, kada įsigijote
naminį gyvūną ir t. t. Taigi ant linijos eilės tvarka, iš
kairės į dešinę, reikia sudėti burbulus, kurie vaizduotų
svarbiausius jūsų gyvenimo įvykius. Kai tai padarysite,
turėsite svarbiausių savo gyvenimo įvykių laiko juostą.
Panašios yra ir pasaulio ar Lietuvos įvykių laiko
juostos. Mokslininkai praeitį gali nupiešti kaip ilgą
horizontalią juostą, kuri vaizduoja laiką, o ant juostos
pažymėti svarbiausius įvykius ir pokyčius. Pavyzdžiui,
žmogaus atsiradimą, rašto išradimą, karaliaus Mindau-
go ir karalienės Mortos karūnavimą, knygų spausdini-
mo pradžią, interneto išplitimą. Tiesa, dėliojant svar-
bius įvykius laiko juostoje reikia išlaikyti laiko mastelį,
2. LAIKO JUOSTA
Šioje temoje MES
y
Aptarsime, kaip sudaryti istorijos laiko juostą ir ją nuolat pildyti.
y
Spręsime istorijos laiko skaičiavimo uždavinius.
y
Išsiaiškinsime, į kokius laikotarpius skirstoma žmonijos istorija.
2.1 pav. Prãhos astronominis laikrodis
(Čèkija)
e-lankos.lt/4upi
I skyrius • Istorija ir laikas
10
19
atitinkamus tarpus tarp įvykių. Šimto metų tarpas tarp dviejų įvykių
turi būti 10 kartų mažesnis nei tarp įvykių, kuriuos skiria tūkstantis
metų. Taigi prisiminkite, kas yra mastelis. Nuo šiuolaikinio žmogaus
atsiradimo iki rašto išradimo praėjo maždaug 200 tūkstančių metų,
o nuo knygų spausdinimo pradžios iki interneto atsiradimo – tik keli
šimtai metų. Todėl šiuos įvykius žymintys burbulai turi būti vienas
nuo kito atitinkamai nutolę. Tarp šiuolaikinio žmogaus atsiradimo ir
rašto išradimo yra didelis tarpas, o tarp knygų spausdinimo pradžios
ir interneto atsiradimo tarpas daug mažesnis. O jei į šią laiko juostą
sudėtumėte ir savo gyvenimo įvykius, pamatytumėte, kad jie susi-
grūdę laiko juostos dešinėje.
Įvykių laiko juostų (2.2 pav.) gali būti įvairių mastelių – ir vienos
paros, kurioje sužymėta, ką žmogus nuveikė per 24 valandas, ir vi-
sos Žemės istorijos, kuri tęsiasi apie 4 500 milijonų metų. Taip pat
jose galima žymėti konkrečias temas, pavyzdžiui, Lietuvos istoriją,
vieno žmogaus gyvenimą ar svarbiausius pasirinkto šimtmečio įvy-
kius. Pasaulio ar Europos įvykių laiko juostose dažnai išskiriamas
Jėzaus Kristaus gimimas, nes būtent nuo jo gimimo skaičiuojame
savo dabartinius metus. Pavyzdžiui, 2023-ieji reiškia, kad nuo Kris-
taus gimimo praėjo 2 023 metai.
Klausimai ir užduotys
1. Kam reikalingos istorijos įvykių ir pokyčių laiko juostos?
2. Nubraižykite svarbiausių savo gyvenimo įvykių laiko juostą.
Tyrinėkite
Pasirinkite vieną istorinę asmenybę, pavyzdžiui, karalių Mindaugą arba karalienę Mortą, ir nubrai-
žykite jo ar jos svarbiausių gyvenimo įvykių laiko juostą, pažymėkite gimimą, karūnavimą, vaikų
gimimus, mirtį.
Gimtadienis
Ėmiau lankyti darželį
Susikuria Lietuvos valstybė
Gimė mano sesė (brolis)
Laimėtas Žalgirio mūšis
Pradėjau eiti į pirmą klasę
Pradėjau eiti į 5 klasę
1990 m. atkuriama Lietuvos
nepriklausomybė
2.2 pav. Laiko juostų pa-
vyzdžiai
2. Laiko juosta
10
20
Kaip atrodo laiko formulės ir uždaviniai?
Kadangi istorikai gilinasi į tai, kas vyko prieš tūkstančius
metų, ir į tai, kas vyksta šiandien, jiems reikia laiką suskirsty-
ti ir išmatuoti. Išsiaiškinkime, kaip istorikai ir kiti mokslininkai
matuoja laiką. Juo labiau kad jau žinome, kaip pildyti įvykių ir
pokyčių laiko juostą.
Puikiai žinote, kiek trunka vieni metai. O dešimt metų moks-
lininkų vadinami dešimtmečiu. Dešimt dešimtmečių – šimtme-
čiu. Šimtmetis istorikų vadinamas amžiumi. O dešimt šimtmečių,
arba amžių, sudaro tūkstantmetį (2.3 pav.).
1 metai
10 metų
10 dešimtmečių,
arba 100 metų
10 šimtmečių,
arba tūkstantis
metų
Metai
Dešimtmetis
Šimtmetis,
arba amžius
Tūkstantmetis
2.3 pav. Metų skirstymas į
didesnes dalis
Atrodo viskas aišku ir paprasta? O jei kas paklaustų, apie ke-
lintus metus kalbama, kai sakoma, kad tai atsitiko antro tūkstant-
mečio penkto šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje? Teisingas
atsakymas – kalbama apie 1431–1440 metus. Neišsigąskite, is-
torikai taip nesako, nes jie dažniausiai viską skaičiuoja amžiais.
Todėl 1431–1440 metus jie pavadintų penkiolikto amžiaus (šimt-
mečio) ketvirtuoju dešimtmečiu.
O kodėl metai nuo 1401-ųjų sausio 31 d. iki 1500-ųjų gruodžio
31 d. yra penkioliktas amžius, jei prasideda skaičiumi 14? Išdė-
liokime viską nuosekliai: metai nuo 1 iki 100 yra pirmas amžius
(šimtmetis), nuo 101 iki 200 – antras amžius (šimtmetis) ir taip
toliau, tad ir metai nuo 1401-ųjų iki 1500-ųjų yra penkioliktas
amžius. Dar galime pagudrauti: prie pirmų dviejų skaičių, šiuo
atveju 14, pridėkime 1 ir sužinosime, kelintas amžius. Taip išaiš-
kėja, kad nuo 1401-ųjų prasideda 15 amžius.
Taip pat skaičiuojami ir dešimtmečiai. Pavyzdžiui, nuo
1901-ųjų sausio 1 d. iki 1910-ųjų gruodžio 31 d. yra pirmasis
20-o amžiaus dešimtmetis, nuo 1911 iki 1920 m. – antrasis de-
šimtmetis, galiausiai metai nuo 1991 iki 2000-ųjų yra dešimtasis
dešimtmetis. Taigi, 2025-ieji yra 21-o amžiaus 3-iasis dešimtme-
tis. Kitaip sakant, 3-io tūkstantmečio pirmo amžiaus trečiasis
dešimtmetis. Kad skaičius lengviau atskirtume, istorikai amžius
dažniausiai žymi romėniškaisiais, o dešimtmečius arabiškaisiais
skaitmenimis. Arabiškieji skaitmenys mums puikiai žinomi, nes
juos visur naudojame, o romėniškieji štai tokie: I, II, III, IV, V,
VI, VII, VIII, IX, X (2.4, 2.5 pav.). Kodėl skaitmenys, kuriais
2.4 pav. Kišeninis laikrodis su
romėniškaisiais skaitmenimis.
Kiek valandų jis rodo?
I skyrius • Istorija ir laikas
10
21
10
50
100
rašome datas ir amžius, skiriasi? Todėl, kad konkrečias datas
įprasta rašyti arabiškaisiais skaitmenimis: 1, 2, 3 ir t. t., o am-
žius – romėniškaisiais skaitmenimis:
2.5 pav. Dažniausiai istorijos
pamokose naudojamų romė-
niškųjų skaitmenų arabiškieji
(mums įprasti) atitikmenys
2.6 pav. Lentelė su dantiraščiu –
seniausiu žinomu raštu
Tad 21-o amžiaus 3-iasis dešimtmetis įprastai rašomas XXI
amžiaus 3-iasis dešimtmetis. Kad tekstuose užimtų mažiau vie-
tos, žodį „amžius“ mokslininkai trumpina „a.“, žodį „dešimtme-
tis“ trumpina „deš.“, o žodį „metai“ – „m.“. Taigi, 2025 metus
galima rašyti XXI a. 3 deš.
Klausimai ir užduotys
1. Išspręskite šiuos laiko uždavinius –
pasakykite, kurie iš laikų ankstesni.
• 1995 m. ar XX a. 9 deš.?
• 2015 m. ar XXI a. 3 deš.?
• XIV a. ar I tūkstm. IX a.?
• 77 m. pr. Kr. ar 17 m.?
• XIII a. 10 deš. pr. Kr. ar 1255 m. pr. Kr.?
2. Metus paverskite į amžius:
• 1410 m.
• 1569 m.
• 1795 m.
• 1918 m.
• 2004 m.
Istorijos laikotarpiai
Kad būtų lengviau susigaudyti istorijoje, mokslininkai praeitį
suskirstė į tam tikrus laikotarpius. Praeities skirstymas į laiko-
tarpius vadinamas istòrijos periodizãcija. Išskirtinės periodų
dalys vadinamos epòchomis. Apie jas mokysimės vėliau. Kiek-
vieno laikotarpio pradžią ir pabaigą dažniausiai žymi vienas ar
net keli itin reikšmingi ir to meto gyvenimą keitę įvykiai. Aptar-
sime mums įprasčiausią istorijos periodizaciją.
y Prešistore vadinamas itin ilgas laiko tarpas, nuo pirmųjų
žmonių atsiradimo iki rašto išradimo. Raštą žmonija pradėjo
naudoti maždaug prieš 5 500 metų (2.6 pav.).
y Vėliau praeityje išskiriama senóvės istòrija. Ji truko apie
4 000 metų ir baigėsi maždaug 500-aisiais mūsų eros metais.
y Po senovės istorijos prasidėjo Vidùramžiai, kurie truko nuo
500-ųjų iki 1500-ųjų metų.
y Naujeji laika truko nuo 1500 m. iki Pirmojo pasaulinio
karo (1914–1918).
y Naujáusieji laika prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo ir
tęsiasi iki šiandien.
2. Laiko juosta
10
22
Šiandien gyvename Naujausiaisiais laikais. Svarbu suprasti,
jog prieš šimtus ar tūkstančius metų gyvenę žmonės negalvo-
jo, kad jie gyvena senovės ar Naujaisiais laikais, šie pavadinimai
atsirado vėliau. Kada baigėsi vienas periodas ir prasidėjo kitas,
mokslininkai nusprendė atsižvelgdami į itin reikšmingus įvy-
kius, kurie labai smarkiai keitė žmonijos gyvenimą.
Taigi praeitį laiko juostoje galime žymėti įvairiais būdais –
skirstyti tiesiog į tūkstantmečius, amžius ir dešimtmečius arba
į istorikų jau išskirtus periodus: priešistorę, senovės istoriją, Vi-
duramžius, Naujuosius ir Naujausiuosius laikus (2.7 pav.).
Istorijos įvykius galime žymėti ne tik laiko
juostoje, bet ir žemėlapyje
Istorikams labai svarbu tyrinėti senus žemėlapius, bet svar-
bu ir mokėti sudaryti naujus. Kad lengviau suvoktume Lietuvos
praeitį, turime ne tik nubrėžti įvykių laiko juostą, bet ir sudaryti
ypatingą žemėlapį, kuris ją paremtų. Žemėlapyje reikia žymėti
ne geogrãfijos objektùs: upes, kalnus, kelius ir kt., bet istorines
vietas. Kaip pildyti tokį žemėlapį? Jį reikėtų derinti su nubrėžta
įvykių laiko juosta. Savo krašto žemėlapyje pažymėkite nubrėž-
toje laiko juostoje esančius svarbius istòrijos objektùs: pilia-
kalnius, dvarus, kapines, paminklus, maldos namus, išskirtinius
statinius, žymių istorijos įvykių vietas (2.8, 2.9 pav.). Taip pat
ir vietas, kur gimė svarbūs žmonės. Tokį žemėlapį nebūtina su-
daryti vienu prisėdimu. Jį galima pildyti po kiekvienos istorijos
pamokos ar ekskursijos. Žiūrėdami į žemėlapį ir į įvykių laiko
juostą pastebėsite, kad vieno šalia kito esančių istorijos objektų
atsiradimo laikas gali skirtis net keliais šimtais metų. Aplanky-
tas svarbias savo krašto istorijos vietas nufotografuokite – nuo-
traukos vėliau padės jas prisiminti ir apibūdinti (2.10 pav.). Taip
galite pildyti ir visos Lietuvos istorinį žemėlapį.
Priešistorė
Viduramžiai
Naujausieji laikai
Naujieji laikai
Senovės istorija
Klausimai ir užduotys
1. Kodėl mokslininkai visą praeities laiką suskirstė į laikotarpius, arba periodus?
2. Jei reikėtų savo gyvenimą suskirstyti į laikotarpius ir juos pavadinti istorijos periodais, kuriuos savo
gyvenimo laikotarpius pavadintumėte priešistore, senovės istorija, Viduramžiais, Naujaisiais ir
Naujausiaisiais laikais?
2.8 pav. Žemėlapiuose daž-
niausiai naudojami sutartiniai
ženklai. Įsidėmėkite juos –
tikrai prireiks!
2.7 pav. Istorijos laikotarpiai
I skyrius • Istorija ir laikas
10
23
2.4 pav. Vi̇̀lniaus žemėlapis vaikams, jame pažymėtos istorinės ir pramogų vietos
Klausimai ir užduotys
1. Išvardykite tris žemėlapyje pavaizduotas gatves, kuriose pažymėtas bent vienas lankytinas objektas. Ar
esate buvę bent viename iš šių objektų?
2. Kurioje miesto dalyje matote daugiausia lankytinų objektų? Kaip manote, kodėl?
3. Kurį žemėlapyje pavaizduotą objektą būtų įdomiausia aplankyti? Kodėl taip manote?
4. Ar tai tikras žemėlapis? Kodėl taip manote?
Tyrinėkite
Sukurkite panašų savo gyvenamosios vietos žemėlapį. Jame pažymėkite svarbiausius lankyti-
nus objektus: savo mokyklą, savo mėgstamas vietas (pavyzdžiui, parką ar sporto aikštelę), kapi-
nes, maldos namus ir pan. Žemėlapį pristatykite klasės draugams ir mokytojui.
2.9 pav. Vilniaus miesto žemėlapis vaikams
2. Laiko juosta
10